Vis dėlto, žvelgiant į Lietuvos gyventojų įpročius ir statistiką, galima prognozuoti, kad daugeliu atvejų dėl išaugusių vaiko pinigų padidėjusios šeimos pajamos greičiausiai bus išleistos kasdienėms reikmėms. „Eurostato“ paskelbtais duomenimis, nesame linkę taupyti. Veikiau priešingai – dažnai išleidžiame daugiau negu uždirbame. Lietuvos taupymo norma 2017 metais buvo neigiama – -1,5 procento, kai Europos vidurkis buvo 9,7 procento. Už Lietuvą prasčiau taupyti sekėsi tik Kiprui (-3,1 proc.).
Tokios elgsenos priežastys – ne tik ekonominės. Jos neretai susijusios su visuomenės įpročiais ir nuostatomis. SEB banko atliekamos visuomenės apklausos rodo, kad daugelis gyventojų nelinkę taupyti ir atsidėti pinigų ateičiai, nes dabar lėšos būtinesnės kitiems poreikiams. Dažnas tvirtina taupysiąs, kai gausiąs didesnes pajamas. Tačiau joms kylant paprastai išauga ir poreikiai, tad taupyti ir vėl nebelieka iš ko. Todėl finansų ekspertai pabrėžia, kad sėkmingas taupymas labiau priklauso nuo ryžto ir nuoseklumo, o ne tik nuo gaunamų pajamų dydžio. Tai įprotis, kurį svarbu ugdyti, o didėjančios išmokos vaikams suteikia puikią galimybę pradėti tai daryti.
Kaip? Įsivaizduokime ką tik vaiko susilaukusią šeimą. Tėvų sąskaitą kiekvieną mėnesį papildančius 50 eurų galima įtraukti į kasdienai skiriamų finansų eilutę ir išleisti juos kartą ar keletą kartų apsiperkant parduotuvėje (nelygu, kokie šeimos įpročiai). Kitas galimas sprendimas – sutarti, kad šie iš valstybės gaunami pinigai bus atidedami ir taupomi vaiko ateičiai. Veiksmingas būdas pasirūpinti, kad tokio sprendimo būtų laikomasi, – atsidaryti atskirą taupymui skirtą sąskaitą ir pasirinkti periodinio pinigų pervedimo galimybę. Tuomet šie pinigai automatiškai bus atidedami taupymui tą pačią dieną, kai tik pasieks vieno iš tėvų sąskaitą. Jei nuo vaiko gimimo iki pilnametystės, 18 metų, kiekvieną mėnesį taip bus atidedama po 50 eurų, galima būtų iš viso sutaupyti beveik 11 tūkst. eurų.
Žinoma, sudėtinga prognozuoti, kaip per tuos metus pasikeis gyvenimo lygis ir kainos. Aišku tik viena: taip kaupiamos lėšos ilgainiui dėl infliacijos praras dalį perkamosios galios. Todėl prasminga apsvarstyti galimybę žengti ir dar vieną žingsnį – šias atidedamas lėšas investuoti. Viena vertus, pradėjus investuoti tik vaikui gimus, iki jo pilnametystės yra net 18 metų. Toks terminas suteikia galimybę rinktis iš daugybės investavimo priemonių. Ne visos šios priemonės būtų prieinamos dėl savo rizikingumo ar kitų apribojimų investuojant trumpesniam laikui – trejiems ar penkeriems metams.
Antra vertus, reguliariai kiekvieną mėnesį investuojant, tikroji investavimo rizika sumažėtų, nes investicinės priemonės būtų įsigyjamos ir jų vertei kylant, ir jai krentant. Tai leistų užtikrinti palankesnę vidutinę įsigijimo savikainą ir sumažinti riziką investuoti nepalankiu laiku. Be to, reguliarus investavimas mažomis sumomis yra naudingas ir todėl, kad taip investuojant galima ramiau ir nuosekliau susipažinti su investavimo galimybėmis, perprasti pagrindinius finansinių rinkų veikimo principus ir besikartojančius ciklus. Šios žinios padeda racionaliai valdyti ir kaupiamus, ir sukauptus pinigus.
Galiausiai, kuo ankščiau pradedama investuoti, tuo daugiau galima sukaupti. Už investuojamus pinigus gaunama grąža, tad kuo ilgiau jie yra investuojami, tuo didesnį efektą galima pasiekti.
Žinoma, sprendimas dėl to, kur ir kaip investuoti, visada yra individualus. Pavyzdžiui, galima lėšas skirti investiciniam gyvybės draudimui ir, atsižvelgiant į gaunamą pajamų tipą ir dydį, pasinaudoti valstybės taikoma gyventojų pajamų mokesčio lengvata.
Taip pat galima investuoti į profesionalų valdomus investicinius fondus ar fondus, kurių vienetais prekiaujama biržose, kitas investicines priemones. Pačiu konservatyviausiu atveju pinigus galima kaupti kaip terminuotuosius ar kaupiamuosius indėlius. Bet kuriuo atveju prieš nusprendžiant, į ką investuoti, būtina įvertinti daugelį aplinkybių ir pasitarti su šios srities specialistais.
