Vis dėlto, keliant naujus plėtros tikslus, verta atkreipti dėmesį į dar neišsemtas galimybes: aiškesnį reguliavimą, didžiulį neapibrėžtumą Jungtinėje Karalystėje kuriantį „Brexit“ ir gyventojų finansinio raštingumo didinimą.
Aktyvi plėtra signalizuoja, kad Lietuvoje jau stebime vadinamąją antrąją „fintech“ bangą, kuomet sektoriaus įmonės paslaugas gali teikti be tradicinių bankų pagalbos. Pernai buvo užfiksuotas iš tiesų įspūdingas sektoriaus augimas – „fintech“ įmonių skaičius išaugo nuo 117 iki 170. Tarp jų – ir gerai žinomos užsienio kapitalo įmonės, kurias traukia lanksti licencijų išdavimo tvarka ir galimybė iš Lietuvos veiklą vykdyti visose Europos Sąjungos šalyse.
Lietuva yra ir viena iš pirmųjų Europos valstybių perkėlusių „fintech“ plėtrą skatinančias direktyvas (pvz., PSD2) į nacionalinę teisę. Tokios šalys kaip Olandija perkėlimo procesus baigia tik dabar. Greitas ir lankstus reagavimas į reguliavimo iššūkius ir yra didžiausia Lietuvos stiprybė, užtikrinanti „fintech“ įmonėms veikti patrauklią aplinką mūsų šalyje.
Norint išlaikyti patrauklumą, teks dirbti toliau
Nuo tada, kai Lietuvai iškeltas tikslas tapti regiono „fintech“ centru, praėjo vos keleri metai, tad būtų naivu tikėtis tobulų sąlygų visose srityse. Sutelkus visą dėmesį į palankaus reguliavimo užtikrinimą, iššūkių kelia apmokestinimo klausimai. Mokestinės sąlygos kol kas atsilieka nuo naujausių reguliavimo tendencijų – vadinasi, atnaujintas apmokestinimo modelis galėtų paskatinti ir daugiau „fintech“ įmonių kurti(s) Lietuvoje, ir daugiau žmonių naudotis jų paslaugomis.
Žinoma, sektoriui vystantis pasitaiko ir kitų, pačių įvairiausių, iššūkių. Kalbama ir apie tai, kad Europos Sąjungos valstybėje narėje išduotą vairuotojo pažymėjimą būtų galima laikyti tinkamu dokumentu asmens tapatybei nustatyti pinigų plovimo prevencijos tikslais, reglamentuoti virtualiųjų keityklų operatorių veiklą, nedrausti juridiniams asmenims investuoti į paskolas per tarpusavio skolinimo platformas ir kita.
Apie tai atvirame laiške Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui kalba Finansų, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Lietuvos bankas, „Investuok Lietuvoje“, „Versli Lietuva“, Mokslo, technologijų ir inovacijų agentūra. Jų siūlymus palaiko ir „Fintech Lietuva“ – šių iššūkių sprendimas svarbus tolesniam sektoriaus vystymuisi.
Augimo šaltiniai – nuo Lietuvos mokyklų iki „Brexit“
Nuosekliai dirbant užsibrėžta kryptimi, 2019 m. turėtume stebėti ir toliau augantį išduotų licencijų skaičių. Be to, turėtų plėstis ir „fintech“ įmonių siūlomų paslaugų spektras – planuojama, kad rinkoje aktyviau pradės veikti mokėjimo inicijavimo ir sąskaitos informavimo paslaugų teikėjai. „Fintech“ įmonės tikisi ir investicijų į alternatyvius finansavimo instrumentus apmokestinimo peržiūros bei taupymo sąskaitų Lietuvos rezidentams įteisinimo. „Fintech Lietuva“ grupės manymu, tai būtų didžiausia ilgalaikė nauda tiek „fintech“ bendrovėms veikiančioms Lietuvoje, tiek ir valstybei.
Tiesa, nors „fintech“ kompanijų skaičius ir siūlomų paslaugų kiekis nuosekliai auga, visuomenė jomis naudojasi dar ne taip sparčiai. Pavyzdžiui, ne vienoje Europos valstybėje daugumoje ugdymo įstaigų jau atsisakyta grynųjų pinigų. Vaikams naudojant elektroninius pinigus, tėvai gali aiškiai matyti ir kontroliuoti vaikų išlaidas (pvz., mokyklų valgyklose), mokyti atžalas finansinio raštingumo naudojant šiuolaikines priemones. Šia patirtimi būtų prasminga pasinaudoti ir Lietuvai.
Tiesa, finansinis raštingumas aktualus visoms amžiaus grupėms. Būtent vartotojai yra „fintech“ įmonių varomoji jėga – kuo daugiau ir geriau jie supras informaciją apie prieinamas finansines paslaugas ir jų suteikiamas galimybes, tuo labiau prisidės ir prie sektoriaus augimo.
„Fintech“ sektoriaus plėtrai mūsų šalyje palankios ir šiuo metu vykstančios diskusijos dėl „Brexit“. Jungtinės Karalystės „fintech“ įmonės dabar veikia neapibrėžtumo sąlygomis, tad Lietuva joms neabejotinai gali pasiūlyti stabilumą. Iš mūsų šalies pasiekiama visa Europos Sąjungos rinka, čia galioja palyginti lankstus reguliavimas, o darbo rinkoje – daug aukštas kompetencijas turinčių darbuotojų. Būtent šie aspektai gali būti patrauklūs Jungtinės Karalystės investuotojams, svarstantiems, kurią šalį tolesnei veiklai pasirinkti.
Jeigu pavyktų pritraukti į Lietuvą šių kompanijų, tai reikštų tiek užsienio investicijas ir naujas darbo vietas mūsų šalyje, tiek ir bendro sektoriaus lygio augimą, tobulėjimą, o kartu ir konkurenciją, iš kurios laimėtų vartotojai.
