Lietuvos banko kvietimu į Vilnių šiomis dienomis buvo atvykę įmonės Open Banking Implementation Entity, kuriai Jungtinės Karalystės vyriausybė patikėjo įgyvendinti atvirosios bankininkystės projektą, atstovai. Svečiai pristatė savo „virtuvę“ ir sukauptas žinias.

Atviroji bankininkystė (angl. Open Banking) – sparčiai į priekį besiplėtojanti finansinių technologijų (FinTech) sritis, kuri galimai turės panašų ar didesnį efektą nei prieš kelis dešimtmečius atsiradusi internetinė bankininkystė. Ji iš esmės keičia bankų modelį iš tradicinio į platformų, kur duomenys, procesai ir verslo sprendimai sukasi bankų, vartotojų ir finansinių technologijų įmonių ekosistemoje. Pasitelkiant tam tikras informacinių technologijų priemones, kuriami nauji sprendimai ir skaitmeniniai produktai, skatinantys konkurenciją, suteikdami daugiau pasirinkimo gyventojams ir verslui, atpalaiduodami nuo „santuokos“ su vienu banku ar kitu finansinių paslaugų teikėju.

Antrojoje mokėjimo paslaugų direktyvoje (PSD2) nurodoma visiems Europos komerciniams bankams, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigoms, gavus vartotojo sutikimą, suteikti prieigą trečiosioms šalims prie mokėjimo inicijavimo ir sąskaitos išrašo informacijos. Savo ruožtu priežiūros institucijos inicijuoja teisinius pakeitimus, kuriais siekiama ir stiprinti konkurenciją bei inovacijas, ir stiprinti vartotojų apsaugą.

Tai jau duoda rezultatų – daugiau kaip penkiolika jurisdikcijų visame pasaulyje įgyvendino atvirosios bankininkystės priemones savo šalyse arba paskelbė apie planus jas įgyvendinti.

Pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė pirmoji nurodė devyniems didžiausiems bankams šalyje suteikti prieigą prie vartotojų duomenų, komercinių produktų ir kitos informacijos (žinoma, užtikrinant atitinkamą vartotojų apsaugą). Skaičiuojama, kad iki 2022 m. atvirosios bankininkystės sprendimai šioje šalyje padės sukurti apie 17 tūkst. naujų darbo vietų ir uždirbti daugiau kaip 7 mlrd. svarų pajamų.

Australija planuoja atvirąją bankininkystę įgyvendinti keliais etapais – iki 2020 m. liepos mėn. atverti keturių didžiausių šalies bankų informaciją, dar per metus – ir visų kitų. Įdomu ir tai, kad Australijos vyriausybė paskelbė apie panašių duomenų atvėrimo principų perkėlimą į telekomunikacijų ir energetikos sektorius. Singapūre buvo pasirinktas kitas būdas – rinkos prižiūrėtojas pats kuria infrastruktūrą ir siūlo duomenų atvėrimo sąsajas.

Lietuvos bankas prie atvirosios bankininkystės plėtros mūsų šalyje gali prisidėti siūlydamas įvairias paslaugas, pavyzdžiui, prieigą programiniu formatu prie tam tikrų aktualių duomenų, ir inovatyvių sprendimų patikrą bandomojoje finansinių inovacijų aplinkoje (angl. sandbox). Rinkos dalyvių nuomonių, kokį kelią rinktis, laukiama viešoje konsultacijoje iki š.m. sausio 25 d.