Naujas referendumas – antra galimybė
„Brexit“ susitarimui eilinį kartą atsidūrus akligatvyje pasigirsta vis daugiau kalbų apie galimą antrąjį išstojimo referendumą. Jei būtų nutarta, kad jis reikalingas, ES ir D. Britanija turėtų susitarti dėl pasitraukimo datos, kuri šiuo metu yra kovo 29 diena, nukėlimo.
Daugiau nei 170 D. Britanijos verslo atstovų prisijungė prie judėjimo, kuris pasisako už antrąją galimybę žmonių valiai išreikšti. Šis judėjimas atstovauja verslui, kurio vertė siekia apie 115 mlrd. eurų. Naujo referendumo būtinumas daugiausiai argumentuojamas „Brexit“ žala ekonomikai ir neigiamomis rinkos reakcijomis. Po pastarojo nesėkmingo bandymo patvirtinti „Brexit“ planą finansų rinkų dalyviai įgyja vis daugiau pagrindo manyti, kad, jei antrojo referendumo ir nebus, išstojimo terminas vis tik bus atidėtas.
Taigi, nors Jungtinės Karalystės vyriausybei parlamento nepritarimas „Brexit“ planui yra tikras galvos skausmas, tačiau investuotojams tai įkvėpė tam tikro optimizmo. Prieš pat balsavimą D. Britanijos svaro sterlingo vertė euro atžvilgiu smuko maždaug 1 proc., o JAV dolerio atžvilgiu – apie 1,7 proc. Tuo metu paaiškėjus balsavimo rezultatams svaras sterlingas minėtų valiutų atžvilgiu sustiprėjo atitinkamai 1,4 proc. ir 1,8 proc. Akivaizdu, kad po balsavimo investuotojai labiau tiki šviesiu svaro rytojumi ir lengvojo „Brexit“ arba jokio „Brexit“ scenarijumi.
Lengvasis „Brexit“: kai gerai ir vieniems, ir kitiems
Lankstesnės ir kompromisiniu susitarimu paremtos skyrybos būtų palankiau vertinamos finansų rinkų dalyvių ir būtų naudingesnės abiem besiderančioms pusėms. Vienas iš racionaliausių variantų: D. Britanija nustoja būti ES nare ir netenka vietos Europos Vadovų Taryboje, taip pat atšaukia savo Europos Parlamento narius ir atstovą Europos Komisijoje, tačiau išsaugo priėjimą prie bendrosios ES rinkos. Panašius santykius su ES šiuo metu palaiko Norvegija, Islandija ir Šveicarija. Jos nėra ES narės, bet turi pilną priėjimą prie bendrosios rinkos. Už galimybę naudotis tokia prieiga šios šalys sutinka mokėti įmokas į ES biudžetą ir įsipareigoja laisvam kapitalo, žmonių, paslaugų ir prekių judėjimui.
Apie ką britai daugiau galėtų ir pasvajoti? Prekės ir paslaugos tokiu atveju galėtų keliauti be apribojimų, o finansinės institucijos ES ir D. Britanijoje veiktų kaip senais gerais laikais. Po kurio laiko visas „Brexit“ sukeltas šurmulys atrodytų tik kaip blogas sapnas. Bet būtent dalies mainais už galimybę likti bendrojoje rinkoje būtinų įsipareigojimų britai nenori. Laisvas žmonių judėjimas – baubas, nuo kurio jie bėga.
Sunkusis „Brexit“ ir planas B
Laiko ilgiems svarstymams ir susitarimo paieškoms nebėra – po 10 savaičių turi įvykti D. Britanijos pasitraukimas iš ES, tad kyla vis didesnė rizika neturėti ne tik gero, bet ir apskritai jokio susitarimo. Kai kalbama apie sunkųjį Jungtinės Karalystės pasitraukimo scenarijų, dažniausiai omenyje turimos skyrybos ne tik su ES, bet ir su bendrąją ES rinka ir ES muitų sąjunga. Be išsiderėto susitarimo išstojusi narė netektų ne tik šių privalumų, bet ir neturėtų jokių piliečių judėjimą tarp bendrijos narių reguliuojančių teisės aktų bei prarastų galimybę kreiptis į Europos Teisingumo Teismą ar naudotis kitų ES institucijų paslaugomis.
Tiesa, D. Britanija iš tokio pasitraukimo galėtų turėti šiokios tokios naudos. Šalis neturėtų mokėti jokių įmokų į ES biudžetą ir įgytų galimybes pasirašyti atskirus prekybinius ir bendradarbiavimo susitarimus su kitomis šalimis. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad atskirus susitarimus šalis galės pradėti pasirašinėti tik galutinai palikusi ES, o kiekvienos sutarties derinimas trunka ne vienerius metus, tad rezultato tektų gerokai palaukti. Neturint naujų bendradarbiavimo su kitomis šalimis susitarimų, labai tikėtina, kad šalis turėtų vadovautis standartinėmis Pasaulio Prekybos Organizacijos taisyklėmis. Tai tikrai atsilieptų D. Britanijos ekonomikai.
Visus galimus sunkiojo „Brexit“ privalumus greičiausiai nustelbtų jo sukeltos problemos. Štai „J.P. Morgan Chase“ vadovas Jamie Dimonas pareiškė, kad sunkusis „Brexit“ būtų katastrofa Britanijai. Vis tik jis nemano, kad toks scenarijus tikėtinas, nes jis nėra naudingas nė vienai pusei. J. Dimonas pabrėžė, kad jo bankas išleido šimtus milijonų, kad būtų pasiruošta blogiausiam, tačiau daug žmonių to nepadarė ar negalėjo padaryti.
Ką sako Europos Sąjunga?
Briuselis kol kas rodo savo diplomatiškąjį veidą nesikišdamas ir leidžia britams patiems tarpusavyje susitarti arba ne. ES vis dar turi kozirių – papildomų priemonių, kurios galėtų padėti Th. May. Viena iš jų – tikslaus būsimų D. Britanijos ir ES santykių apibrėžimo atidėjimas ir pašalinimas iš pirminio susitarimo. Faktiškai tai reikštų „Brexit“ termino atidėjimą. Vis tik panašu, kad ES su termino nukėlimu pasirengusi sutikti tik tada, kai bus sutartas konkretus pasitraukimo kelias ar bent jo gairės. Tad ko galima tikėtis iš ES?
Didžioji dalis ES atstovų sutinka su tuo, kad skyrybų datos nukėlimas yra nebeišvengiamas. Labiausiai tikėtina, kad terminas nusikels iki liepos mėnesio. Dar ilgesnio termino numatymas sukeltų teisinių problemų ir greičiausiai – pasipriešinimo bangą iš dalies Bendrijos narių. Tai suprantama, nes toks neapibrėžtumas yra nenaudingas ir pačiai ES. Į tai dėmesį atkreipė ir Europos centrinis bankas (ECB), kurio atstovų teigimu, toks mėtymasis ir neužtikrintumas dėl britų pasitraukimo gali neigiamai paveikti ES ekonomiką ir investuotojų nuotaikas.
„Brexit“ balsavimo rezultatai įprastomis aplinkybėmis signalizuotų, kad Th. May teks atsisveikinti su ministrės pirmininkės pareigomis. Vis tik per ketvirtadienį vykusį pasitikėjimo dabartine vyriausybe balsavimą Th. May savo postą išsaugojo. Dėl to ministrės pirmininkės, o ir visos D. Britanijos, padėtis netampa nė kiek aiškesnė, tad belieka laukti tolimesnių jos ir ES sprendimų.
