Jau pati pradžia dar 2016 m. buvo netikėta: labiausiai akcizai padidinti natūraliam vynui, net iki 14,09 eur/ltr gryno alkoholio, nors ir neturintiems rinkos analitinių duomenų buvo akivaizdu, kad natūralus vynas nėra pagrindinė ir svarbiausia didelio alkoholio suvartojimo priežastis. Keista akcizų politika tęsiama ir toliau, kaip rodo teikiami nauji pasiūlymai.

Pasitelkus pastarojo dešimtmečio alkoholio suvartojimo, pokyčių tarp skirtingų alkoholio kategorijų dinamiką atsiskleidžia vaizdas, kurį ministras tendencingai nutyli.

Aiškinamajame rašte A. Veryga teigia, kad „pažymėtina, kad stiprieji alkoholiniai gėrimai pagal parduodamą kiekį yra antri pagal populiarumą po alaus“. 2018 m. dešimties mėnesių duomenys tą puikiai iliustruoja: VMI duomenimis gryno alkoholio iš alaus per 10 š.m. mėnesių lietuviai išgėrė 10,2 mln litrų, iš spiritinių gėrimų – 9,1 mln l. Matant skaičius glumina ir stebina netikėta ministro išvada, kad akcizo tarifą reikia didinti būtent stipriesiems gėrimams, paliekant alaus kategoriją tame pačiame apmokestinimo lygyje.

Ministro aiškinamajame rašte atsiskleidžia siūlymo kontraversiškumas, pateikiant palyginamuosiu duomenis: šiuo metu etilo alkoholiui arba stipriesiems gėrimams taikomas apmokestinimas yra 16,65 eur/ltr, nuo 2019 03 01 siūloma didinti iki 18,32 eur/ltr. Alus, kaip teigia ministro pateikiami skaičiai, šiuo metu apmokestintas 7,11 eur/ltr. Jokio pokyčio ministro siūlyme alui nėra, nors, prisiminkime, kad alus yra pirmas ir populiariausias gėrimas, su kuriuo per dešimt mėnesių lietuviai suvartojo 10,2 mln litrų gryno alkoholio. Ar tai ministro siekis keisti vartojimo tendencijas bei lietuvių įpročius, ar tiesiog vienos kategorijos diskriminacija, paminant nuoseklios kovos mažinant alkoholio suvartojimą principus?

Norint atsakyti į šį klausimą, įvertinkime pastarojo dešimtmečio tendenciją: tiek suvartojimo, tiek akcizų politikos dinamiką. 2007 m. su stipriais gėrimais gryno alkoholio suvartota 20,9 mln l, gerdami alų gryno alkoholio suvartojome 18,5 mln l. Tačiau 2017 m. matome kitą situaciją: su stipriais alkoholiniais gėrimais gryno alkoholio suvartota 12,1 mln l, su alumi gryno alkoholio kiekis viršijo stipriuosius gėrimus ir siekė 13,1 mln l. Skirtumas nors ir nežymus, tačiau demonstruoja tendenciją, kad alus tampa populiariausiu alkoholiniu gėrimu. Ryškus skirtumas, vienok, atsiskleidžia, įvertinus kiekvienos kategorijos pokytį per šį laikotarpį: stiprieji gėrimai sumažėjo 42 proc, alus tik 26 proc.

Tikslingai ir pagrįstai taikoma akcizų tarifų politika turi reikšmingos įtakos alkoholio suvartojimui: per 2008 – 2018 m. laikotarpį stipriems gėrimams tarifas pakilo 7,38 eur už gryno alkoholio litrą, alui – tik 5,08 eur už gryno alkoholio litrą.

Galėtumėm džiaugtis, kad bendra tendecija yra pozityvi, tarsi galime švęsti pirmąsias pergales kovoje su alkoholio vartojimu, jei ne abejones keliantis ministro A. Verygos teikiamos Akcizų įstatymo pataisos, vėl nutaikytos tik į stipriuosius gėrimus, ramioje užmarštyje paliekant alų, kuris, prisiminkime, yra pagrindinė kategorija, pirmaujanti pagal gryno alkoholio suvartojimą. Juolab, kad Ūkio ministras V. Sinkevičius, svarstant „bambalių“ klausimą Seime, labai konkrečiai pastebėjo: “Dėl stipresnio alaus buvo priimtas Finansų ministerijos siūlymas, kad geriau yra naudotis akcizų politika ir stipresnį alų galimai papildomai apmokestinti“. Apmaudu, kad ministrai tarpusavyje nepakankamai bendrauja.

Palyginimui verta pažiūrėti, kur yra Lietuva tarp ES šalių pagal stiprių gėrimų ir alaus apmokestinimą. Vertinant abi kategorijas atskirai, esame ten pat: lenkiame 16 valstybių, kuriose apmokestinimas yra mažesnis tiek stipriesiems gėrimams, tiek alui. Mus lenkia 11 ES valstybių su didesniu apmokestinimu. Palyginimui galime prisiminti natūralų vyną, ir, vargu, ar verta džiaugtis, kad esame penkti Europoje pagal apmokestinimo dydį ir nors vienoje vietoje lenkiame Estiją.

Belieka tik dar kartą pakartoti klausimą ministrui „Jei deklaruojate nuoseklią kovą su alkoholio vartojimui, kodėl tarifų „dėmesio“ sulaukia ir yra diskriminuojama viena kategorija, privilegijuotai paliekant alų žemiausiame tarifų lygyje?“

Visuomenė patikėti ministro ir valdančiųjų nuoširdumu galės tik tada, kai teikiami siūlymai bus pagrįsti skaičiais, įvertinus tendencijas ir neduos pagrindo įvairioms sąmokslo ar protekcionistinėms teorijoms kurti.

Duomenys: VMI, Aiškinamasis raštas dėl Akcizų Įstatymo Nr.IX-569 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, www.ec.europa.eu;