Šiais laikais tikrai lengva ir gana patrauklu išvykti į kitas šalis mokytis, studijuoti ar dirbti. Prie to pridėkime ore sklandančią legendą, kad užsienyje daugiau galimybių ir perspektyvų. Neslėpsiu, kažkada tokia situacija tikrai buvo, tačiau šiandieninė Lietuva – visai kitokia. Esame geidžiami ir patrauklūs tarptautinio verslo atstovams.
Pavyzdžiui, šiemet Lietuva Pasaulio banko verslo sąlygų tyrime „Doing Business 2019“ pakilo į 14-tą vietą iš 190 pasaulio šalių. Pernai Lietuva buvo 16-ta, o šiemet – aplenkė kaimyninę Estiją. Tai geriausias mūsų šalies pasiekimas šiame tyrime per visą jo istoriją. Teigiamą pokytį liudija ir vienas po kito mūsų šalyje atstovybes, gamyklas, paslaugų centrus atidarantys tarptautiniai bei pasauliniu mastu gerai žinomi prekės ženklai.
Taigi, galime sakyti, kad pasaulis atvyko į Lietuvą ir čia turime užsieniui prilygstančias darbo sąlygas ar galimybes rinktis. Bet galvojant apie tolesnį savo profesinį kelią, pirmiausiai reikėtų lyginti ne Lietuvos ar užsienio privalumus, o savo asmeninius tikslus su galimybėmis juos pasiekti Lietuvoje ir užsienyje. Bendraudamas su Lietuvos specialistais ar apie savo ateitį galvojančiais studentais, dažnai pastebiu užmirštamus sau užduoti tris pagrindinius klausimus. Atsakymai į juos gali tapti rimtu atspirties tašku, siekiant sėkmingos karjeros ir įdomios darbo vietos..
1. Kokie yra mano karjeros tikslai?
Tenka pastebėti, kad šiandien didele pagunda darbinantis tampa konkrečios bendrovės biuras, kolegos ar jos populiarumas viešoje erdvėje. Šiems dalykams kartais skiriame tiek daug dėmesio, jog į antrą planą nustumiame konkrečias pareigas, kurios laukia atrinkto kandidato. Toks kelias – gana rizikingas, nes ilgainiui gali kilti tokios mintys: „viskas tinka ir patinka – ir kolegos, ir biuras, ir atlygis, bet tik ne pats darbas, kurį dirbu“.
Tam, kad nepatektume į tokią padėtį, reikia aiškiai sudėlioti sau keliamus profesinius tikslus ir lūkesčius. Juos apsibrėžus, bus galima daug greičiau įvertinti ir nuspręsti, su kuriais potencialiais darbdaviais yra geriausia šių tikslų siekti.
Pavyzdžiui, jei kalbame apie IT sritį, tai ar aš noriu keisti vartotojų slaptažodžius visame pasaulyje, ar noriu kurti savo projektus, susidurti su rimtais iššūkiais ir panašiai? Jei keliu sau būtent tokius tikslus, tuomet ar konkreti įmonė galės man suteikti trokštamos karjeros galimybes?
2. Kodėl konkreti kompanija turėtų pasirinkti būtent mane?
Kitas dalykas, kuriam kartais nesuteikiame pakankamai reikšmės darbinantis – konkurencingumas. Visada verta prisiminti, kad nors ir keliame darbdaviui tam tikrus reikalavimus, darbdavys visuomet turi savo lūkesčių. Todėl darbinantis svarbus objektyvus asmeninių savybių ir potencialo įvertinimas bei išskirtinių sugebėjimų, kurie yra svarbūs darbdaviui ir gali tapti konkurenciniu pranašumu, išskyrimas. Taip pat svarbu įvertinti, kiek konkrečios srities specialistų rinkoje šiuo metu yra ir koks jų poreikis.
Ar aš – vienas iš nedaugelio? Koks mano dabartinis lygis bei galimybės tobulėti vienoje ar kitoje srityje? Gal vietinėje rinkoje svajonių profesijos specialistų trūksta, tačiau kitoje šalyje, į kurią planuoju emigruoti, jų yra perteklius? Ar aš jau esu pasiruošęs dirbti didesniu masteliu ir imtis rimtesnių iššūkių? Tokie klausimai svarbūs, nes galbūt užsienio kompanija Lietuvoje šiuo metu būtent ir ieško konkrečios „mano“ srities specialisto, o nuvykus į užsienį paklausa bus visai kitos srities profesionalams, kur aš visiškai nesu konkurencingas.
Manau, kad čia tiktų palyginimas su bet kuria individualaus sporto šaka – svarbu ne tai, kiek varžovų sugebėjai aplenkti ar nugalėti, o kiek arti esi lyderių. Net jei dar nesi vienas iš jų, tada turi įvertinti suteikiamas galimybes tokiu tapti ateityje bei adekvačiai derinti „prizinio fondo“ lūkesčius. Negali prašyti aukso medalio avansu, jei dar tik tikiesi tapti rungties nugalėtoju žaidynėse kažkada ateityje.
3. Kokios galimybės savo tikslus pasiekti Lietuvoje?
Ne mažiau svarbus dalykas sprendžiant, ar savo profesines ambicijas galima patenkinti Lietuvoje – visų sąlygų įvertinimas. Dažnai galvojant apie kitą šalį, daugelis aspektų atrodo patrauklūs, tačiau priimant galutinį sprendimą reikėtų neskubant apgalvoti visas aplinkybes ir ateities perspektyvas.
Pavyzdžiui, jei lyginsime vien tik darbo užmokesčio rodiklį, tuomet greičiausiai Vakarų Europos šalys gana nesunkiai nugalės Lietuvą. Tačiau, jei įtrauksime ir kitus kintamuosius – galimas karjeros greitis, išlaidos būstui, transportui bei kasdien kelionėje į darbą sugaištamas laikas (pridėkime ir galimai jau turimos šeimos išlaikymo, vaikų lavinimo kaštus) – atotrūkis tarp „ten“ ir „čia“ gerokai sumažės, o gal net ir visai išnyks.
Galiausiai, atsakius į šiuos tris klausimus, verta paminėti dar vieną svarbų aspektą – tam tikrą nacionalinį pasididžiavimą. Man, asmeniškai, labai smagu žinoti, kad dalis pažangių technologinių sprendimų, įdiegtų garsiausių pasaulyje gamintojų automobiliuose, buvo sukurti būtent čia, Lietuvoje, mūsų kūrybingų ir savo sritį puikiai išmanančių inžinierių dėka.
