Net jei žmogui jo paties išėjimas į pensiją antroje šio tūkstantmečio pusėje pagrįstai atrodo kaip neįtikimas dalykas, vis tiek tikimasi, kad jis dėl savo išgyvenimo pensijoje vienokį ar kitokį sprendimą priims vos pradėjęs dirbti. Galimybės yra trys: pasikliauti tik valstybe ir jos galimybėmis tolimais 2059-aisiais, pasirinkti kaupti II ir (ar) III pakopos pensijų fonduose ar per gyvybės draudimą, o gal asmeniškai pirkti, parduoti, investuoti, taupyti.
Daug ir dažnai kalbame apie tai, kad demografinė padėtis vis labiau komplikuojasi. Visuomenė sensta ir senjorų gretos tik gausėja, gimstančių vaikų skaičius nedžiugina, o darbingo amžiaus žmonės sparčiai emigruoja ir savo mokesčiais pildo kitų valstybių biudžetus. Mūsų valstybės finansinėmis galimybėms traukiantis, didesnio įsitraukimo tikimasi iš kiekvieno dirbančiojo asmeniškai, tad pasirinkime prielaidą, kad jaunuolis kaups II pakopoje, nuo atlyginimo prisidėdamas pats ir gaudamas finansinę paskatą iš valstybės.
Žinoma, pirmiausiai jaunuolis turės apsispręsti, ką jis nori gyvenime veikti. Jis keliaus, pramogaus, galbūt sukurs šeimą ir nutars įsigyti nuosavą būstą. Turint omenyje, kad Lietuva pasižymi ypač aukštu gyvenamojo nekilnojamojo būsto nuosavybės rodikliu, būsto pirkimas yra labai tikėtinas, kaip ir tai, kad būtent tuomet paskolą imantys žmonės susiduria su rečiau vartojama sąvoka „anuitetas“. Ji ne tik nubrėžia finansinių įsipareigojimų mažinimo būdą keliems dešimtmečiams, bet ir taps aktuali daug vėliau, jau tapus pensininku.
Anuitetas gali būti tiek išlaidos, tiek pajamos. Kol bankui grąžinama būsto paskola, anuitetas yra periodinė vienoda įmoka skolai grąžinti bei palūkanoms dengti. Tuo tarpu išėjus į pensiją anuitetas gali tapti papildoma išmoka į asmeninę sąskaitą, papildomai išmokama šalia socialinio draudimo pensijos. Tai reiškia, kad 770 eurų atlyginimą į rankas gavęs ir visą profesinį gyvenimą nuosekliai savo pensijai kaupęs žmogus susitaupys papildomą apie 90 tūkst. eurų finansinę pagalvę. Ji senatvėje virs anuitetu ir padidins gaunamas pajamas.
Nesiimant jokių veiksmų, senatvėje rizikuojame pasmerkti save išgyvenimui vos iš 23 proc. dabar gaunamų pajamų. Tai reiškia, kad įpratus prie maždaug 770 eurų kasmėnesinių pajamų, staiga imtume gauti vos 177 eurus. Jų turės pakakti visoms būtinosioms išlaidoms: komunalinėms sąskaitoms apmokėti, maistui, sveikatai.
Net ir turint geriausius finansų tvarkymo įgūdžius, toks radikalus pajamų susitraukimas būtų didžiulis šokas kiekvienam, o savo įpročius bei gyvenimo būdą taip pat tektų keisti tikrai radikaliai. Ir tai yra pagrindinė priežastis, kodėl sąlyginai ankstyvame amžiuje būtina pradėti kaupimą pensijai, kartu ir būsimų pajamų senatvėje didinimu. Tebūnie potencialios papildomos pajamos, vadinamos anuitetu, dabar skamba kaip skrydis raketa.
Be kita ko, neatsitiktinai paminėjau 24 metų amžių. Žurnale „Lancet Child & Adolescent Health“ mokslininkai iš Melburno būtent šią amžiaus ribą siūlo laikyti naująja pilnametyste, kadangi šiais laikais žmonės ilgiau mokosi, kur kas vėliau tuokiasi ir susilaukia vaikų, t. y. pradeda gyventi suaugusiųjų gyvenimą.
Kartu tai reiškia, kad vėliau pradėdami planuoti savo finansinę ateitį, turime vienintelį pasirinkimą: nešvaistyti laiko ir pradėti kaupti savo senatvei nedelsdami.
