Šiandien Lietuvoje PSD2 direktyva atvirosios bankininkystės srityje jau realizuojama, bet kol kas neveikia pilna apimtimi. Vis tik sunkus akmuo pamažu stumiasi į priekį. Kodėl atviroji bankininkystė taip lėtai juda į priekį, nors pagrindinės direktyvos aprašytos jau seniai, o ir reikiamos technologijos egzistuoja? Atsakymas paprastas – finansinės institucijos nėra linkusios dalintis klientų duomenimis, nes nuogąstauja, jog taip elgiantis gali prarasti pačius klientus ir jų generuojamą pelną. Šioje situacijoje veikia žmogiškasis baimės faktorius ir tai yra visiškai normalu.
Kita vertus, įdomu ir tai, jog patys žmonės kartais dar nesupranta, kad savo asmeniniais duomenis dalinasi jau seniai. Juk „Google“ kiekvieną rytą siūlo trumpiausią kelią į darbą – programa žino, kur reikia važiuoti, kada išvykstama iš namų bei kokia transporto rūšimi naudojamasi kelionės metu, o „Facebook“ rodo reklamas, susijusias su žmogaus pomėgiais. Apskritai, pastaruoju metu klausimas dėl asmens duomenų praranda prasmę – privačių ir viešų duomenų ribos beveik išsitrynė.
Taigi, nevertėtų nuogąstauti, kad atvirosios bankininkystės įmonės sužinos asmens duomenis, nes tai naudinga pačiam asmeniui. Svarbiausia yra tai, kad šios įmonės užtikrintų, jog tie duomenys būtų laikomi saugiai. Kaip tai bus padaryta? Tai nėra lengvas klausimas, tačiau atsakymas į jį mūsų laukia artimiausiu metu.
Atviroji bankininkystė turi įtakos ir teikiamų finansinių paslaugų vystymuisi. Pavyzdžiui, Europoje jau dabar ruošiami techniniai standartai dėl SEPA kortelių. Mes turėsime galimybę nesinešioti fizinių „Visa“ ar „MasterCard“ kortelių – užteks išmaniojo telefono ir sąskaitos vienoje iš Europos finansinių paslaugų institucijų. Kelerių metų perspektyvoje, kai bus įgyvendinti mokėjimai asmuo asmeniui – iš vieno išmanaus įrenginio į kitą.
Progresas bankininkystėje, neabejotinai, turės įtakos finansinių paslaugų institucijoms. Šios įtakos grėsme neįvardinčiau – tai tik iššūkiai, su kuriais pokyčių nemėgstantiems verslams susitvarkyti bus sunkiau. Žinoma, neatmesčiau ir pesimistinio scenarijaus – kai kurie pokyčiams nepasiruošę tradiciniai finansų rinkos dalyviai gali susidurti su sunkumais.
Mes gyvename išties įdomiu laikotarpiu, kuris, žvelgiant iš vienos perspektyvos, gali būti šiek tiek pavojingas. Aš jį palyginčiau su prieš šimtą metų išrastu benzininiu varikliu, kuris pakeitė garo variklį ir sukėlė revoliuciją. Dabartiniai pokyčiai finansų sektoriuje – panašaus lygio. Manau, kad dešimtmečio bėgyje atviros bankininkystės procesai liks evoliucijos lygmenyje, tačiau vėliau atvirosios bankininkystės filosofija ir nauja finansų pramonės šaka gali sukelti dar vieną „revoliuciją“.
