Žaliavų indeksus šokdina sudedamosios dalys, tai visų pirma nafta, pramoniniai metalai, bet tuo pat metu matomas brangimas ir maisto žaliavų srityje. BRENT rūšies nafta, kuri aktuali Lietuvos vartotojams, per 12 mėnesių pasistiebė 37,5 proc. ir spalio 23 dieną kaina siekė 78,92 JAV dolerio už barelį. Visai nesenai kaina buvo pasiekusi ir 85 dolerio atžymą. Plienas palyginamuoju laikotarpiu pabrango beveik 30 proc. iki 4500 dolerių už toną, o kviečiai 16 proc. iki 508,75 dolerio už bušelį. Tuo pat metu plačiai maisto ir gėrimų gamyboje naudojami miežiai per metus padidino kainą 23,6 proc., o kukurūzai pabrango beveik 6 proc. iki 370 dolerių už bušelį.
Kainų pokyčius galima vardinti ir toliau, tačiau darosi aišku, kad naftos brangimas kels ne tik pervežimo kainas, bet ir atsilieps maisto produktams, nes biodegalų rinka taip pat koreliuoja su naftos kaina, o tai atsiliepia ir grūdinėms kultūroms. Daugėjant prognozių, kad galime išvysti ir 100 JAV dolerių už barelį naftos kainą – prognozės piešiamos tik brangimo linkme ir kitose žaliavose. Taip pat reikia prisiminti, kad Žemės Šiaurės pusrutulyje, kur koncentruojasi didžiausios ekonomikos, atėjo šaltasis sezonas ir tai vėl prisidės prie paklausos augimo.
Nedarbo skaičiai didžiausiose ekonomikose nemažiau įspūdingi – JAV darbo neturi 3,7 proc., Kinijoje – 3,8 proc., o trečioje pasaulyje didžiausioje Japonijos ekonomikoje yra vos 2,4 proc. bedarbių. Įdomi situacija ir Europoje. Didžiausioje Europos ekonomikoje, Vokietijoje, nedarbas yra mažiausias per paskutinius 38 metus ir sudaro 3,4 proc. Didžioji Britanija fiksuoja nedarbą ties vos 4 proc. atžyma ir tai žemiausias rodiklis nuo pat 1975 metų.
Akivaizdu, kad prasideda didžiulis gamintojų išbandymas augančiais kaštais, kurie turės atgulti į prekių kainas. Lietuvos bankas 2019 metais prognozuoja vos 2,2 proc. sieksiančią infliaciją ir turint mintyje paskutiniais mėnesiais susiformavusias tendencijas šis skaičius gali atrodyti kuklus.
Vis tik kita prognozė Lietuvai atrodo iškalbinga – prognozuojamas 6 proc. darbo užmokesčio augimas Lietuvoje, tad mūsų šalies gamintojai šioje srityje taip pat neturės galimybės sutaupyti – apie tai net nebus kalbama, nes darbuotojų lūkesčiai jau suformuoti algų augimo kryptimi. Labai tikėtina, kad ateinančiais metais šalyje galėsime stebėti atlyginimų ir prekių kainų augimo lenktynes, kurios vis labiau bus juntamos ant verslo pečių.
Tiesioginis kainos augimas jau dabar juntamas per degalinių švieslentes, kur sužibo seniai matyti skaičiai. Tuo pat metu jautriausiai šiuos kaštų padidėjimus pajus prekės, kuriose yra dvi pagrindinės kaštų komponentės – pagrindinės žaliavos plius darbui imlios prekės. Didesnius kainos šuolius galėsime stebėti su grūdinėmis kultūromis susijusiose prekėse – duonos ir kepinių produkcija, konditerija bei miltai ir kruopos ar netgi iš salyklo varomas alus taip pat patirs rimtesnį kainos spaudimą. Netiesiogiai ir su tam tikru laiko uždelsimu kainos augimas turėtų pasiekti ir mėsą bei iš jos gaminamą produkciją, nes brangs pašarai.
