GPAIS yra gera idėja, nes siekiama didesnio atliekų sektoriaus skaidrumo. Pavykus ištraukti verslą iš šešėlio turėtume kur kas didesnį sutvarkomų atliekų kiekį, pagerėtų konkurencinė aplinka. Deja, kol kas GPAIS tik didina administracinę naštą verslui dėl jos sudėtingumo ir kitų trukdžių bei dar labiau stumia įmones į šešėlį. Taigi, kokios bėdos dėl GPAIS užgulė Aplinkos ministeriją ir verslą?
Didesnė dalis paprastų funkcijų, pavyzdžiui, atliekų turėtojo perdavimas atliekų tvarkytojui ar atliekų perdavimas iš tvarkytojo kitam tvarkytojui, turint tvarkingus atnaujintus leidimus, GPAIS veikia. Verslui didelių problemų kyla tuomet, kai susiduriame su importo-eksporto moduliais, duomenų integracijos, komunikacijos ir mokymų klausimais.
Pasiremkime skaičiais, kokių rezultatų pavyko pasiekti nuo GPAIS starto 2018 metų sausio pradžios. Aplinkos ministerija skelbė, kad GPAIS naudosis mažiausiai 25 tūkst. įmonių Lietuvoje, nors manau, kad šioje sistemoje turėtų dalyvauti mažiausiai dukart daugiau įmonių, jei turime tikslą – ištraukti verslą iš šešėlio. Ministerija duomenų, kiek ūkio subjektų realiai veda apskaitą apie pakuočių ir gaminių atliekas GPAIS, neskelbia, išskyrus tai, kad praėjus pusmečiui po sistemos paleidimo integracines sąsajas, t. y. galimybę automatizuoti ūkio subjektų duomenų teikimą į GPAIS, šių metų birželio pabaigoje buvo susikūrę tik daugiau kaip 30 verslo subjektų. Tai reiškia, kad po pusmečio nuo GPAIS paleidimo net 99,88 proc. įmonių (skaičiuojant nuo laukiamų 25 tūkst.) neturėjo integracinių sąsajų, net jei tai įmonių veikloje yra būtina.
Akivaizdu, kad Lietuvoje yra kur kas daugiau nei 30 didelių, smulkių ir vidutinių įmonių, kurios turi poreikį duomenų integracijai su GPAIS, bet susiduria su sunkumais. Tai parodo GPAIS esamos situacijos tragiškumą ir vargu, ar tokiais skaičiais Aplinkos ministerija turėtų džiaugtis.
GPAIS trukdžiai
Ar iš tiesų, kaip komunikuoja Aplinkos ministerija, GPAIS yra puikus įrankis administracinei naštai mažinti, nes leidžia turėti visą reikalingą informaciją vienoje sistemoje ir vykdyti efektyvią kontrolę?
Jei kalbame apie efektyvią kontrolę ir sakome, kad valstybiniam sektoriui mažėja našta įmonės tikrinimo metu – sutinku, tačiau kalbant apie įmones tai yra visiškai netiesa. Pavyzdžiui, importuotojai, įkėlę į GPAIS informaciją apie pakuotės pardavimus, negauna suminių eilučių pagal pakuotės rūšis. Verslas apie šią problemą kalba nuo pat sistemos paleidimo pradžios, bet padėtis nesikeičia. Dėl to administracinė našta įmonei išauga dvigubai, nes bendrovė turi deklaruoti visus duomenis ne tik GPAIS, net jei tą padaro sklandžiai, bet lygiagrečiai daryti ir seną apskaitą, kad gautų sumines eilutes, kurių įmonei reikia planuojant išlaidas už taršos mokestį valstybei ar teikiant duomenis licencijuotoms organizacijoms.
Aplinkos ministerijos teigimu, GPAIS privalumai bus pasiekti tik visiems sistemos dalyviams tinkamai tvarkant atliekų apskaitą per šią sistemą. Reikėtų pabrėžti, kad sistemos dalyviai nėra tik UAB, jos dalyviai taip pat yra kontroliuojantys pareigūnai ir institucijos, kurie nedalyvauja GPAIS paleidime. Mūsų įmonė, GPAIS aplinkoje rengianti keliems šimtams klientų dokumentaciją ir atstovaujanti jiems aplinkosauginio patikrinimo metu, šiais metais visuose Lietuvos regionuose jau turėjo virš 30 patikrinimų, kaip bendrovės laikosi aplinkosaugos reikalavimų. Patikrinimų metu nei vienas aplinkosaugos inspektorius nesigilino į įmonės 2018 metų dokumentaciją, esančią GPAIS. Tik du inspektoriai buvo atsidarę GPAIS, o apie trečdalis jų neoficialiai paprašė, kai bus daugiau aiškumo dėl sistemos, žiniomis pasidalinti su jais.
Ministerija vis žada suteikti vartotojams papildomas konsultacijas ir organizuoti mokymus dažniausiai iškylančiais GPAIS naudojimosi klausimais. Verslas pyksta, nes kol kas nebuvo jokių mokymų, kuriuos vedė aplinkosaugos institucijų atstovas, o jei tokių mokymų ir buvo, tai jų buvo itin mažai bendrame poreikių kontekste. Mokymus veda kas tik netingi: įvairūs konsultantai, kurie dėsto ne taip, kaip turi būti, o kaip galbūt, jų nuomone, turėtų būti.
Iki šiol Aplinkos ministerija neorganizavo mokymų licencijuotoms organizacijoms, kurioms atliekų tvarkytojai išrašo dokumentus apie atliekų sutvarkymą. Mokymus organizacijoms žadėta padaryti dar vasario, vėliau – rugpjūčio mėnesiais.
GPAIS sistemą diegusi bendrovė „Algoritmų sistemos“, panašu, jau nebeteikia konsultacijų, todėl susirašinėjimas ir skambinimas vyksta tiesiogiai su Aplinkos ministerija. Akivaizdu, kad ministerija, į kurią konsultacijos dėl GPAIS kreipiasi tūkstančiai, neturi pakankamai žmogiškųjų išteklių, nes jai prisiskambinti taip pat sunku, kaip ir prisiskambinti šeimos gydytojui gripo epidemijos metu.
Nėra parengtų ir GPAIS naudojimosi vadovų, nors dar pernai pristatant sistemą verslui buvo žadama tą padaryti. Pažadai virto DUK (dažniausiai užduodamais klausimai) skiltimi, kuri toli gražu nepateikia atsakymų į daugybę praktinių klausimų. Verslas priverstas dirbti „aklai“, nes į daugumą pasiūlymų, kaip tobulinti šią sistemą, neatsižvelgiama.
Dėl to bendrovės ir turi pagrįstų abejonių, ar tikrai Aplinkos ministerijai pavyksta užtikrinti konsultacijas verslui aktualiais GPAIS naudojimosi klausimais.
Ko laukti?
Dėl to, kad tinkamai nepasirengta GPAIS paleidimui, jau trečią kartą nukeliamas pereinamasis laikotarpis ir neaišku, ar tai yra paskutinis kartas. Ministerija dangsto problemas, o valdžios ir verslo kalbėjimosi tonas bei pozicija parodo, kad susikalbėjimo nėra ir sėkmingo sistemos veikimo kol kas neverta tikėtis.
GPAIS paradoksas toks, kad įmonės, kurios eilę metų tvarkingai vedė apskaitą ir buvo tikrinamos pagal anksčiau galiojusius reikalavimus, nuo šių metų sausio 1-osios tapo pažeidėjomis de facto, kol neatsirado pereinamojo laikotarpio. Kas bus kitąmet, kai aplinkos apsaugos inspektorius tikrins įmonę už 2018–2019 metus?
Akivaizdu, kad jei iki Naujųjų metų GPAIS neveiks sklandžiai, turėsime chaosą. Lietuvos valstybė nevaldys duomenų apie atliekas ir neturės efektyvios kontrolės, o tikslas turėti atliekų sektoriaus skaidrumą bei atsekamumą nebus pasiektas.
