Dar praeitais metais tokiems žmonėms aš atsakydavau – „NE“, taip klausiančius gana nustebindamas. Ne tokio, matyt, atsakymo jie tikėdavosi iš Atsinaujinančių išteklų energetikos konfederacijos prezidento, kurio pagrindinis darbas yra skatinti atsinaujinančios energetikos plėtrą Lietuvoje. „NE“, ne todėl, kad investicija neatsiperka. „NE“, nes per metus saulės elektrinės atpigdavo daugiau, nei per metus galima buvo sutaupyti elektrai, tokią elektrinę įsigijus. Taip greitai pigo technologijos.
Šiemet mano atsakymas kitoks. „TAIP“. Jei galvojate apie saulės elektrinę, tai šiemet laikas investuoti – pats tinkamiausias. Ir šio pasikeitimo pirminė priežastis yra labai toli nuo Lietuvos – Kinijoje. Būtent Kinijos vyriausybė šių metų gegužę oficialiai paskelbė, krentant saulės energetikos savikainai, mažinanti paramą saulės energetikos vystymui Kinijoje. Ne, tai nesustabdys saulės energetikos vystymosi šioje šalyje, bet visgi rinkos analitikai spėja, kad statomų saulės elektrinių Kinijoje kiekiai šiek tiek sumažės, lyginant su 2017 metais. O kadangi Kinija tai pusė Pasaulio saulės energetikos rinkos, o didžioji dalis saulės elementų gamintojų, didinančių savo gamybą, yra būtent Kinijoje, tai čia susiformuos pakankamai didelis kiniškų saulės elementų pasiūlos perteklius, o dėl to, pavyzdžiui, tarptautinė agentūra Bloomberg prognozuoja net 34 proc. saulės elementų rinkos kainos kritimą visame Pasaulyje iki šių metų pabaigos, lyginant su kainomis, kurios buvo 2017 metų pabaigoje.
Ir tas saulės modulių kainos kritimas jau prasidėjo. Prie šio proceso prisideda ir silicio – pagrindinės saulės modulių žaliavos – rinkos kainų kritimas visame Pasaulyje. Tai nėra gera naujiena saulės elektrinių gamintojams, kurie bus priversti dirbti su mažesne pelno marža, tačiau tai puiki naujiena tiems, kas šiemet planuoja investuoti į saulės elektrinę.
Ar tai reiškia, kad saulės elektrinės, šiemet dar sparčiau atpigusios, ateityje jau nebepigs? Ne. Technologijos toliau tobulėja ir saulės elektrinių gamintojai vis suranda būdų, kaip dar labiau sumažinti jų savikainą. Tačiau po šių metų, toliau mažėjant savikainai, prireiks šiek tiek laiko elektrinių gamintojų pelno maržoms atstatyti, nes priešingu atveju daugelis jų ilgai neišsilaikys rinkoje. Tai reiškia, kad galime tikėtis elektrinių kainos stabilizacijos artimiausius kelis metus. Taigi – laukti nebėra ko! Bet to ir ateityje, toliau pingant saulės energetikai, metinis saulės elektrinių atpigimas nebebus toks ženklus, skaičiuojant absoliučia verte. 10 procentų atpigimas nuo mažesnės kainos reiškia mažiau eurų sutaupymo, atidedant investiciją metams. O metiniai išlaidos elektrai, elektrą perkant iš tinklų arba metiniai sutaupymai, pastačius elektrinę, tikrai nemažėja.
Kiek šiuo metu kainuoja žmogui pastatyti saulės elektrinę?
Visų pirma – reikia žinoti, kokios galios saulės elektrinėms jums reikia. Tai priklauso nuo to, kiek Jūs planuojate per metus vartoti elektros energijos. Pats paprasčiausias būdas – metinį elektros suvartojimą, išreikštą kilovatvalandėmis (kWh), padalinti iš tūkstančio. Jei, pavyzdžiui, vartojate 5000 kWh elektros per metus, tai optimali Jūsų saulės elektrinės galia turėtų būti maždaug 5 kW.
Aišku, reikia atkreipti dėmesį ir į tai, ar tokiai saulės elektrinei užteks ploto ant Jūsų pastato stogo. 1 kW saulės elektrinės įrengti reikia maždaug 6-7 kvadratinių metrų šlaitinio stogo ploto. Geriausiai – nukreipto į pietus, pietryčius arba pietvakarius.
Saulės elektrines statyti siūlo ir pats skirstymo tinklų operatorius – visuomeninis tiekėjas ESO. Įmonės tinklapyje įvardinta 5 kW galios saulės elektrinės kaina, priklausomai nuo elektrinės gamintojo, svyruoja 5800-6700 eurų (su PVM) ribose.
Kita priežastis nebeatidėti investicijos yra naujos Valstybės individualių saulės elektrinių įrengimo skatinimo iniciatyvos.
Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) nuo liepos 19 d. kviečia teikti Projekto registracijos formas kompensacinėms išmokoms vieno ar dviejų butų gyvenamųjų namų savininkams, nuo 2015 metų sausio 1-os įsirengusiems ant savo pastato stogo saulės elektrines, gaminančias elektrą savo poreikiams. Už 1 kilovatą (kW) įrengtos saulės elektrinės galią gyventojams bus kompensacijos forma išmokama 336 eurai. Tai yra pavyzdžiui, įsirengusiems 5 kW saulės elektrinę bus sumokami 1680 eurai.
Paraišką galima teikti iki 2019 metų kovo 31 dienos – tai yra dar tikrai galima spėti investuoti į saulės elektrinę ir pateikti paraišką išlaidų kompensavimui, jei dar nepastatėte elektrinės ir tik planuojate tai daryti.
APVA skelbia, kad paraiškos bus priimamos tol, kol bendras paraiškų kiekis neviršys 3,3 milijonų eurų, tai yra iki kol pakaks lėšų, skirtų šiai Aplinkos ministerijos patvirtintai priemonei. Tačiau aš visiškai neabejoju, kad net ir šių pinigų pritrūkus, jų atsirastų papildomai, o pasistačius elektrinę šiemet, kompensaciją galima bus atsiimti ir ateityje – pavyzdžiui, kitais metais. Dėl dviejų priežasčių.
Pirma – dabartinė Vyriausybė individualių saulės elektrinių plėtrą laiko vienu svarbiausių savo veiklos energetikoje prioritetų. Planas iki 2020 metų padidinti smulkių saulės elektrinių kiekį nuo kelių šimtų iki 34 tūkstančių yra įrašytas į šios Vyriausybės veiklos programą, programos įgyvendinimo planą, į visus strateginius energetikos ministerijos planus ir net į neseniai patvirtintą nacionalinę energetikos strategiją. Visur, kur yra pristatomos šios Vyriausybės planai energetikoje, paprastai yra pradedama nuo kalbos apie iniciatyvas didinti saulės elektrinių savininkų skaičių. Aš sakyčiau, kad tikrai gali šiai Vyriausybei pritrūkti iniciatyvos kitose energetikos srityse, bet saulės elektrinių plėtra yra tiesiog Vyriausybės garbės reikalas ir galiu prognozuoti, kad ši Vyriausybė padarys viską, kad plėtra nesustotų, pritrūkus pinigų pačioje plėtros pradžioje.
Antra – šiai plėtrai yra tikrai daugiau pinigų, nei Vyriausybė planavo. Klimato kaitos specialioji programa, iš kurios yra finansuojama aukščiau minėta iniciatyva, lėšas gauna, Lietuvai Leipcigo biržoje pardavinėjant apyvartinius taršos leidimus (ATL). Šiemet buvo planuojama parduoti 5,2 milijonus ATL ir gauti 32,5 milijonus eurų. Tai yra buvo skaičiuojama, kad vidutinė ATL kaina turėtų siekti 6,25 euro/ATL.
Tačiau šiemet, Europos Komisijai apribojus ATL pasiūlą, ATL kaina pradėjo smarkiai kilti. Iki liepos 19-os dienos Lietuva jau pardavė 3 milijonus ATL ir už juos gavo 37,4 milijonus eurų. Tai yra - vidutiniškai vieną ATL pardavė už 12,43 eurus/ATL. Ir pastarosiomis dienomis ATL kaina rinkoje jau viršijo 17 eurų/ATL. Ir panašu, kad ATL kaina gali ir toliau augti. Kai kurie analitikai prognozuoja ATL kainos padvigubėjimą per artimiausius kelis metus, dešimtmečio perspektyvoje pasiekiant net ir 100 eurų/ATL ribą. Net jei ta ATL kainos kilimo tendencija šiemet sustos ir iki metų pabaigos pardavinėsim ATL vidutiniškai po 16 eurų/ATL, į klimato kaitos specialiąją programą vis tiek bus per metus sukaupta mažiausiai dvigubai daugiau lėšų, nei planuota. Taigi – pinigų kompensacijoms visiems, pasistačiusiems artimiausiai metais saulės elektrines, tikrai turėtų užtekti.
Taigi, skaičiuojant investicijos į saulės elektrinę atsiperkamumą, iš investicijų reikėtų atimti 1680 eurų Valstybės subsidiją.
Kiek toks investuotojas sutaupytų per metus?
Metinės išlaidos, perkant elektros energiją iš elektros tinklų, suvartojant 5000 kWh per metus, prie dabartinių elektros kainų, priklausomai nuo taikomo mokėjimo plano ir nuo to, kokiu paros metu jūs daugiau vartojate elektros energiją, siekia 500-600 eurų. Tai reikia vertinti, skaičiuojant saulės elektrinės atsiperkamumą, nes tiek išlaidų per metus jūs sutaupytumėte.
Taip pat reikia įvertinti ir atsirandančias papildomas išlaidas, pastačius saulės elektrinę. Paprastai tuo metu, kai saulės elektrinė dirba pilna galia, ji pagamina daugiau elektros, nei gyventojai vartoja. Reiškia visas elektros perteklius turėtų būti nukreipiamas į elektros tinklus, vėliau metų bėgyje tą elektrą „atsiimant“. Už šį elektros „pasaugojimą“ ESO ima mokestį. Šiuo metu gamintojams, kurių elektros įrenginiai prijungti prie skirstomojo tinklo žemosios įtampos, tas mokestis siekia 3,9 ct/kWh (su PVM). Reiškia, jei tokiu būdu per metus „pasaugojate“ kokius 3000 kWh, papildomos išlaidos sieks maždaug 117 eurų. Kitos papildomos išlaidos elektrinės aptarnavimui yra nykstamai mažos.
Dar nuo šių metų už pasinaudojimą elektros tinklais galima atsiskaityti pačia saulės elektrinės pagaminama elektra. Šiuo metu yra nustatyta, kad taip galima atsiskaityti ESO paliekant 38% į tinkle patiekiamos elektros. Jei pasirinktumėte šią galimybę, tada reikėtų pagalvoti apie atitinkamai šiek tiek galingesnės saulės elektrinės įrengimą.
Taigi – investicijos atsipirkimo laikas, gavus subsidiją, siekia maždaug 7-9 metus. Nėra labai trumpas atsipirkimo laikas, bet gerokai trumpesnis, nei numatomas elektrinės tarnavimo laikas, siekiantis 25-30 metų. Be to – reikia turėti mintyje, kad elektros energija, perkama iš tinklo, ateityje greičiausiai brangs, reiškia atsipirkimo laikas turėtų trumpėti. Galima tikėtis, kad bus mažinama ir elektros „pasaugojimo“ paslaugos kaina, nes ji Lietuvoje kol kas yra gerokai didesnė, nei pavyzdžiui Lenkijoje.
Jei neturite pinigų investicijoms arba jei turite kur pinigus investuoti pelningiau, tada dar yra galimybė elektrinę „išsinuomoti“. Tokiu atveju jums nieko nereikia investuoti, o tiesiog leisti paslaugos teikėjui pastatyti savo saulės elektrinę ant jūsų pastato stogo ir už tos elektrinės nuomą mokėti mokestį, mokant už toje elektrinėje pagamintą elektros energiją mažiau nei 6 ct/kWh (konkretus pasiūlymas jums turėtų priklausyti nuo konkrečių sąlygų ir saulės elektrinės galios). Tai gerokai mažesnė kaina, nei jūs dabar mokate už elektrą, perkamą iš elektros tinklų (dažniausiai – šiek tiek daugiau, nei 10 ct/kWh), tačiau turėkite mintyje, kad pats turėsite papildomai mokėti už elektros pasaugojimą ESO, jei tuo metu, kai saulės elektrinė gamina elektrą, jos pilnai nesuvartosite.
Bet kuriuo atveju, elektrą „išnuomojančios“ įmonės deklaruoja, kad pasinaudojimas jos paslauga gyventojams leidžia sutaupyti iki 15 proc. išlaidų už elektros energiją, nieko neinvestavus. Tiesa, reikia prisiminti, kad sudarus tokią elektrinės nuomos sutartį, jūs nuomos laikotarpiui nebetenkate galimybės statyti ant savo namo stogo savo elektrinės, nes anksčiau laiko nutraukti sutartį su jums nepriklausančios saulės elektrinės nuomotoju, gali būti sudėtinga, net jei vėliau ir sugalvotumėte investuoti pats.
Blogiausia šiuo atveju matyt yra pasirinkti variantą nedaryti nieko. Tai yra variantą, kurį, deja, mes dažniausiai ir renkamės. Tikiuosi, kad tai ne apie jus.
