Šiuo metu Lietuvoje pensijų anuitetų paslaugas teikia trys bendrovės. Dar viena buvo pasirengusi pradėti teikti tokias paslaugas, tačiau dėl neaiškios politinės situacijos kol kas tokių planų atsisakė. Keičiamuose pensijų kaupimo įstatymuose siūloma nuo 2020 m. sausio 1 d. uždrausti visoms kitoms bendrovėms teikti pensijų anuitetus, tokią teisę paliekant vienintelei valstybės valdomai „Sodrai“.

Pagal šiuo metu galiojančius konkurenciją apibrėžiančius įstatymus ir teismų praktiką, toks valstybės įsikišimas yra nepateisinamas ir nebūtinas. Būtent todėl Asociacija ir buvo priversta kreiptis į Konkurencijos tarybą, prašydama išaiškinimo.

Gali prieštarauti įstatymams

Konstitucijos 46 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise ir iniciatyva, o dirbtinai monopolizuoti rinką draudžiama. Lietuvoje veikia bent kelios privačios įmonės, siūlančios pensijų anuitetų paslaugas, todėl kyla rimtų abejonių, ar šios rinkos nacionalizavimas neprieštarauja Konstitucijai.

Maža to, advokatų kontoros „Glimstedt“ partneris Andrius Ivanauskas jau yra viešai išsakęs nuomonę, kad siūlomas reguliavimas greičiausiai prieštarautų ir Europos Sąjungos (ES) teisei. ES sutarties 106 straipsnis draudžia valstybėms priimti teisės aktus, ginančius valstybinius subjektus, jei tokiu būdu iškraipoma konkurencija. Anot eksperto, šiuo atveju konkurencijos sutrikdymas būtų akivaizdus, kadangi iki šiol veikusi privati rinka būtų užgniaužta.

Jei pabrangs, nesužinosime

Konkurencija yra esminė sąlyga, užtikrinanti kokybiškų paslaugų pasiūlą. Užuot bandžius ją užgniaužti, gyventojams derėtų sudaryti galimybę rinktis.

Jei valstybė visgi mato būtinybę įsitraukti į pensijų anuitetų teikimą, ji neturėtų sau kurti išskirtinių monopolinių sąlygų. Niekas netrukdo konkuruoti rinkoje kartu su jau esamais žaidėjais. Tai netgi būtų pozityvus žingsnis, mat gyventojams atsirastų daugiau galimybių pasirinkti naudingiausią pensijų anuiteto teikėją, o tuo pačiu būtų išsaugota konkurencija rinkoje, garantuojanti didžiausią įmanomą efektyvumą.

Lietuvos gyventojai jau matė ne vieną pavyzdį, kai privilegijuotas paslaugų teikėjas nesusiduria su konkurenciniu spaudimu. Ilgainiui kyla reali grėsmė, kad jis pradės teikti prastesnės kokybės paslaugas, apribos jų kiekius ar pakels kainą.

Jei pensijų anuitetus teiks tik valstybinė „Sodra“, niekas negalės žinoti, kad paslauga pabrango, nes paprasčiausiai nebus su kuo palyginti. Negano to, vieną monopolinį paslaugų teikėją valstybė turi reguliuoti, kaip kad šiuo metu yra šilumos ūkyje, kurį prižiūri Kainų ir energetikos kontrolės komisija, o tokios įstaigos išlaikymas dar labiau didina biurokratinį aparatą ir reikalauja valstybės išlaidų, todėl gyventojams tai tikrai yra nenaudinga.