Po devynerių metų pertraukos auga visų ES narių ekonomikos. Centrinio banko duomenimis, Lietuvoje BVP augimas 2017-aisiais siekė 3,8 proc. ir buvo sparčiausias per šešerius metus. Be to, ir šiais metais prognozuojama, kad šalies ekonomika stiebsis dar 3,2 proc. Augimo tendencijos pastebimos ir skolinimosi sektoriuje.

Rinkos persiskirstymas

2017 m. šalies bankai pagal bendras išduotų kreditų apimtis (18,6 mlrd. Eur) priartėjo prie 2008 m. rekordo. Praėjusiais metais paskolų būstui vertė ūgtelėjo 586 mln. eurų arba 9,1 proc. O gyventojams išduotų vartojimo paskolų likutis 2017 m. pabaigoje siekė 629,5 mln. eurų. Tiesa, būtent vartojimo kreditų apimtys tradiciniuose bankuose jau kuris laikas beveik neauga.

Viena iš to priežasčių – tai, kad tradiciniai, indėlius priimantys, pinigų pervedimus vykdantys ir kredituojantys bankai finansų rinkoje šiandien jau nebėra vieninteliai žaidėjai. Ypač aršiai su tradiciniais bankais konkuruoja naujosios mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigos.

Bankai konkurenciją patiria ne tik atsiskaitymų, bet ir vartojimo paskolų srityje. Lietuvos banko duomenimis, tradiciniams bankams tenka jau tik 62 proc. visų šalyje išduodamų paskolų, skirtų vartojimui. Likusius 38 proc. tarpusavyje daugiausiai dalijasi specializuotos kreditavimo įstaigos, susietojo vartojimo kredito (lizingo) įmonės, o taip pat – sutelktinio kreditavimo ir tarpusavio kreditavimo platformos.

Nauji žaidėjai įsibėgėja

Praėjusiais metais visi vartojimo kredito davėjai (be kredito įstaigų) ir trys veiklą pradėjusios tarpusavio skolinimo platformos suteikė apie 470 tūkst. naujų vartojimo kreditų. Tai beveik 5 proc. mažiau nei 2016 m., tačiau bendra gyventojų pasiskolinta suma padidėjo 17,7 proc. – iki beveik 370 mln. eurų.

Augimas fiksuojamas ir tarpusavio skolinimosi platformose. Praėjusiais metais, palyginus su užpernai, skolinimas per jas padvigubėjo – suteiktų vartojimo kreditų suma sudarė 17,7 mln. eurų (2016 m. – 8,4 mln. eurų). Tiesa, Lietuvos banko vertinimu, skolinimosi platformos turi tik apie 2 proc. Lietuvos vartojimo kreditų rinkos.

infografikas

Tiek specializuotos paskolų įstaigos, tiek skolinimosi platformos ar lizingo įmonės vartotojams tampa alternatyva tradiciniams bankams – dėl siūlomų palankesnių sąlygų vartojimo paskolai gauti. Šie žaidėjai imami matyti kaip lankstesnis ir patogesnis pasirinkimas tada, kai paskolos suma – santykinai nedidelė, reikalinga kasdienėms reikmėms ar būsto atnaujinimui. Atitinkamai tradiciniai bankai toliau siejami su didesniais, ilgalaikiais įsipareigojimais, tokiais kaip nekilnojamojo turto įsigijimas. Dėl šios priežasties vartotojai vis labiau diferencijuoja savo pasirinkimus.

Pasiūla augs toliau

Norintieji pasiskolinti rimtesniam pirkiniui turi iš ko rinktis. Šiuo metu Lietuvos banko viešajame vartojimo kreditų davėjų sąraše – 4 Lietuvoje licencijuoti bankai, 3 užsienio bankų filialai, 67 kredito unijos, 53 greitųjų kreditų bei susieto vartojimo kredito davėjų (lizingo) įmonės, 7 sutelktinio finansavimo ir tiek pat tarpusavio skolinimo platformų.

Didelė pasiūla skolinimosi rinkoje tiek tradicinius, tiek naujuosius žaidėjus įpareigoja gerinti paskolų sąlygas, kas, žinoma, teigiamai atsiliepia vartotojams. Besiskolinantys jau atkreipė dėmesį į mažėjančias palūkanas, greitesnį ir paprastesnį kredito išdavimą bei galimybes paskolą refinansuoti palankesnėmis sąlygomis.

Visus šiuos pokyčius lemia aštrėjanti konkurencija. Jos sąlygomis, vartotojams, prieš imant paskolą, pravartu atlikti trumpą, bent trijų kredito davėjų palyginimą. Peržvelgus jų kredito kainas (palūkanas ir kitus, su kredito išdavimu susijusius mokesčius), skolos grąžinimo laikotarpį, įsivertinus, ar prašoma užstato, bus aišku, kuris variantas – naudingiausias.

Kredito davėjų pasiūla augs ir toliau. Šiuo metu Lietuvos banke nagrinėjamos paraiškos atidaryti 10 elektroninių pinigų įstaigų, 6 mokėjimo įstaigas, taip pat – 1 skolinimo platformą ir 3 specializuotus bankus. Be to, dar bent 35 įmonės iš Lietuvos ir užsienio domisi galimybe gauti banko licenciją, tad įdomių naujienų ketinančiam pasiskolinti Lietuvos gyventojui tikrai bus nemažai. Svarbu tik paskirti laiko – joms sekti ir geriausiems pasiūlymams atsirinkti.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją