Štai kas ypatingai svarbu pensijų reformos vykdymo metu: pirmiausia turi būti atstatytos anksčiau pažeistos piliečių teisės – juk šios reformos iniciatoriai kalba ir apie tai, o ne tik apie ateities tobulinimus.Kita vertus, tik tokiu atveju visuomenė įtikėtų, jog naujoji valdžia pasiryžusi priimti sprendimus jos naudai, iš tiesų saugojant jos senjorus nuo skurdžios senatvės.

Čia nesirengiu virkauti dėl itin mažų kai kurių senatvės pensijų. Pirmiausia, jeigu valdžia veiktų racionaliai, turėtų tiems „minimalistams“ sudaryti sąlygas atlikti „išpažintis“, paaiškinant, kaip jie sugebėjo pragyventi iš tokių mažų atlyginimų, o kurie neatliks, patikrinti jų turto padidėjimo šaltinius. Tai būtų sąžininga visų dorai mokėjusių mokesčius (ir anuos išlaikiusių) visuomenės narių atžvilgiu. Žiūrėk, gal ir užgimtų ne seksualusis, bet vokelinis „# metoo“. Va šitoks judėjimas būtų tikrai racionalus! Bet jo bijomasi, nes baiminamasi dėl savo pačių praeities veiklų, o kartais tiesiog nenorima savęs pažinti.

Tačiau dabar noriu parašyti apie visų nepelnytai užmirštus „turtingiausius“ pensininkus, iš kurių bandoma atimti jų sąžiningai apsirūpintos senatvės pajamas ir jas esą „dorai“ (t.y. po lygiai) perdalyti. Pirmiausia reikia konstatuoti tą akivaizdų faktą, kad daugiausiai uždirbdavę, daugiausiai ir įnešė į visų, taip pat ir mažiausias pensijas gaunančių „senatvines kompensacijas“. Ir būtent tie „turtingieji“ prarado ir, atrodo, praras daugiausiai visą savo likusį gyvenimą. Daug uždirbančių pensijoms – stogas, mokėjimams jas kaupiant – beorė erdvė. Nederėtų „europinio lygio“ valdžiai orientuotis į komunistines nuostatas!

Dar blogiau, kai sąžiningai mokėjusių mokesčius darbo vaisiais naudojasi ne jų bendraamžiai – senjorai, o prie lovio pripuolę valdininkai. Akivaizdus to pavyzdys – anuitetų įsigijimas.

Veidmainiaujama, esą valdantieji pergyvena už tuos, kurie kaupdami privačiuose fonduose, realiai nepalengvino savo senatvės, mat vos keli procentai iš jų įsigijo anuitetus. Tai yra dvigubas, tiesiog ištisas melas! Pirmiausia, anuitetus gali įsigyti ir sukaupę nedideles sumas. Taip kad problema glūdi visiškai ne čia. Jos esmė yra ta, kad gerai dirbantys ir sąžiningai mokėję Sodrai mokesčius piliečiai buvo begėdiškai apgauti, verčiant tuos anuitetus įsigyti. Be to, pagal dabartinius įstatymus už 3-4 mėnesius anuitetai apskritai neišmokami, jie tiesiog dingsta suinteresuotųjų kišenėse. Panašiai kaip ir dabar: įvairaus plauko bankų ekspertai kliedi apie tai, kiek reikės įnešti į privačius fondus, ir kaip valstybė parems šitą akciją, nors gerų fondų remti nereikėtų, o blogi niekam neturėtų būti reikalingi. Tačiau nė žodžio apie tai, kiek ir kada bus išmokėta apsidraudusiems.

Iki šiol daugiausiai sumokėjusių pinigus akivaizdžiai pasisavino finansinės struktūros, todėl kviečiu visus, susidūrusius su šia problema, vienytis ir susivienijus kreiptis į šalies, o jeigu reikės, – į tarptautinę teisėsaugą. Šio gvelbimo mechanizmas akiplėšiškas: sukaupę bent vienu euru daugiau nustatytos sumos (šiuo metu ji viršija 13 000 eurų), tokie sąžiningi mokesčių mokėtojai, skaidriai deklaravę savo pajamas, bet nesislapstantys „vokelių“ šešėlyje, praranda bet kokias teises į savo sukauptas sumas. Juk logiška būtų, kad jie galėtų per vienkartines išmokas atgauti bent tuos apytikrius 13 000 eurų, o jau likusius tegul dovanoja juos prievartaujantiems bankams ir Lietuvos banko parinktiems UAB'ams.

Istorija kartojasi: ir vėl pasakojama, kad mūsų visų labui. Tik dabar jau su milžinišku pagreičiu! Dabar projektuojami jau visiški absurdai: suinteresuotieji atvirai kliedi, teigdami, kad visi iki 40 metų amžiaus bus privaloma tvarka įregistruoti privačių fondų „klientais“. Nebent šito atsisakytų. Žodžiu, privaloma tvarka visi tampa privačių struktūrų išlaikytojais. Pradžioje kaupimo fondų, o vėliau – ilgus metus – anuitetų pardavėjų. Privalu turi būti neatsisakinėti, bet sutikti perdavinėti pinigus fondams ar bet kam kitam! Tai kiekvienam aišku. Beje, kam mokėti parinks Lietuvos banko klerkai. Niekas manęs neįtikins, kad visa ši bakchanalija daroma neatlygintinai.

Tai yra asmeninė autoriaus nuomonė. Publikacijoje pateikti faktai patikrinti, jie atitinka tikrovę.