Laikraščių antraštės jau kurį laiką džiugiai pranešinėja apie lyg nuo grandinės nutrūkusį Lietuvos eksporto augimą. Priminsime, kad kartu su užsienio investicijomis, emigrantų svarais sterlingais ir turistų rubliais eksportas yra pagrindinis šalies įplaukų šaltinis. Taigi, apie eksporto svarbą Lietuvos vystymuisi, akivaizdu, diskutuoti neverta.
Nors pirmajame 2017 m. pusmetyje pagrindiniu Lietuvos eksporto garvežiu buvo tapę pienininkai, užbaigus metus akys pirmiausia nukrypo į Švedijos nekilnojamojo turto rinką. Daugeliui apie skandinaviškąjį NT burbulą teko girdėti kaip apie grėsmės šaltinį naujai krizei, tačiau Lietuvos pramonė tai išnaudojo kaip trumpalaikę, bet pelningą galimybę.
Švedijoje situacija išties buvo sunkiai kontroliuojama – nulinės palūkanų normos, rekordinis NT įsigijimo ir paskolų lygis, būsto kainų augimas po 10 proc. kasmet. Įkandin nekilnojamojo turto trūkumo vykdoma eilė naujų statybų projektų – 2017 m. pabaigoje Švedijoje veikė 376 NT vystymo kompanijos, t. y. 3,5 karto daugiau nei 2008-aisiais.
Štai kur triumfuodami įžengė Lietuvos gamintojai. Į švediškus statybos ir infrastruktūros projektus 2017 m. nukeliavo 160 mln. arba 49 proc. eurų daugiau lietuviškų kabelių, metalo konstrukcijų, vamzdžių, baldų ir surenkamųjų statinių nei 2016-aisiais. Svarbu pabrėžti, jog šiemet jokia kita sritis, išskyrus naftą, taip neaugino Lietuvos eksporto.
Tiesa, 2017 m. pabaigoje Švedijos NT rinkoje jau skambėjo pirmieji rimti pavojaus signalai. Rugsėjo–gruodžio mėn. laikotarpiu būsto kainos susitraukė 7,8 proc., daugiausiai nuo 2008 m. pabaigos. Signalą derėtų interpretuoti vienareikšmiškai – pats laikas pradėti rūpintis planu B – alternatyviomis rinkomis. Išduosime – daugiamilijardinės investicijos į statybas artimiausiais metais numatomos Kazachstane, Jungtiniuose Arabų Emyratuose.
Vis tik į Lietuvą pinigai plaukė ne tik Švedijos kronomis. Itin sėkmingai kelius į likusias TOP3 eksporto rinkas 2017 m. skynėsi lietuviškas pienas. Lenkijoje jo buvo nupirkta už 35 mln. Eur daugiau, o Vokietijoje – už 27 mln. Eur daugiau nei pernai. Sūriais ir varške gausiai buvo prekiaujama gurmaniškoje Italijoje – 21 mln. Eur didesne verte nei 2016 m. Tokios tendencijos atitinka pieno perdirbėjų prognozes įpusėjus metams, kuomet pastarieji teigė, kad šios šakos produktų kainos turėtų augti ir toliau.
Kartu su pasauliniu plastiko produktų suvartojimo bei kainų augimu į priekį 2017 m. ėjo ir Lietuvos plastiko perdirbėjai, eksportavę 140 mln. Eur arba 13,6 proc. daugiau nei 2016 m. Didžiausią augimo dalį sudarė plastikinių iki 2 l talpos butelių eksportas (+20 mln. Eur), iš kurio į Vokietiją – +17,1 mln. Eur.
Apskritai, 2017 metai išryškino bent kelis stulbinančio Lietuvos eksporto progreso įrodymus. Pirma, šalies eksportas auga jau 8 metus iš eilės, didžiąja dalimi į išsivysčiusias Vakarų šalis – Skandinaviją, Vokietiją, Jungtinę Karalystę, Nyderlandus, JAV. Antra, Lietuva pagal įvairius eksporto rodiklius lenkia likusią ES ir jau eksportuoja daugiau nei Latvija (12,2 mlrd. Eur) bei Estija (12,8 mlrd. Eur) kartu sudėjus. Trečia, užimdamas žaliavų dalį, dramatiškai auga galutinių, tame tarpe ir aukštos pridėtinės vertės – elektronikos, optikos, farmacijos – produktų eksportas.
Visa tai veda link optimistinės minties – nepriklausomybės šimtmečio proga Lietuva kuria naują pasaulinio dėmesio vertą sėkmės istoriją.
