Šiandien tūkstančiai tautiečių, per mėnesį gaunančių vos 100, 200 ar 300 eurų darbo užmokestį ir neturinčių kitų papildomų pajamų šaltinių, geba išgyventi, važinėti apynauju automobiliu, turėti nekilnojamojo turto ir atostogauti užsienyje kelis kartus per metus. Pagal oficialią statistiką, net 190 tūkstančių darbuotojų (14 proc. visų dirbančiųjų) uždirbo mažiau nei minimalų mėnesio darbo užmokestį, kuris praėjusiais metais siekė 380 eurų, o šiais metais padidėjo iki 400. Iš tokių nedirbančių 20,3 tūkstančių yra jaunesni nei 24 metų amžiaus darbingi asmenys.
Ar šie statistikos skaičiai valdžiai atrodo normaliai ir ar išties nieko negalima keisti? Jau dabar biudžetas gali būti perskirstytas socialiai, nukreipiant pagrindinius jo išteklius į neįgaliųjų pašalpų, pensijų ar sveikatos apsaugos darbuotojų užmokesčio didinimą. O ekonominis šešėlis šalyje trauktųsi, jei būtų sumažintas darbo jėgos apmokestinimas ir įvestos Sodros „lubos“. Akivaizdu, kad kelerius metus trukusi valdžios kova su šešėline ekonomika šalyje taip ir nedavė lauktų rezultatų.
Tikrai nesutinku, kad valdžios negebėjimas tinkamai paskirstyti surenkamus mokesčius ir atsisakyti išlaikyti veltėdžių armiją būtų kompensuojamas naujų mokesčių įvedimu, neįgaliųjų socialinių pašalpų ir pensijų drastišku mažinimu bei mokestinės naštos didinimu verslui. Kodėl dirbantis ir uždirbantis kvalifikuotas specialistas privalo mokėti naujus mokesčius už jau penktus metus tinginiaujantį valstybės pašalpų kaulytoją? Papildomai turime mokėti ir už tokių pašalpų prašytojų sveikatos priežiūrą.
Be to, biudžeto skylių kamšymas vien tik dirbančiųjų ar verslo sąskaita bei naujų mokesčių įvedimu turės neigiamų padarinių ir visai šalies ekonomikai. Natūralu, kad dėl naujai įvestų mokesčių mažės vartojimas, nuo kurio iš esmės priklauso visos šalies ekonomika.
Taip, nenorinčių dirbti išlaikymas yra visos ES problema. Panašu, kad net turtinga Jungtinė Karalystė nebesugeba išlaikyti iki šiol itin dosnios šalies socialinių pašalpų sistemos, kuri pratina piliečius tinginiauti, o ne dirbti mažiau apmokamą darbą. Jungtinėje Karalystėje jau seniai girdisi siūlymai mažinti socialines pašalpas ilgai nedirbantiems žmonėms. 2015 m. vyriausybė nurėžė 12 mlrd. svarų nuo socialinių pašalpų, siekdama išvengti deficitinio biudžeto.
Nors Jungtinė Karalystė apkarpė išmokas socialinėms pašalpoms, socialinei apsaugai iš 2017 m. šalies biudžeto buvo skirti 264 milijardai svarų. Išlaidos socialinei apsaugai sudarė net 34 proc. viso šalies biudžeto. Nors daugiausia socialinėms reikmėms skirtos sumos išleista pensijoms (111 mlrd.) ir invalidumo pašalpoms (44 mlrd.), likusią dalį sudarė pašalpos bedarbiams, būstui, išmokos šeimoms, mokesčių kreditai ar kitos socialinėms reikmėms skirtos išmokos.
Taigi klausimas labai paprastas: ar ir toliau tyčiosimės iš sąžiningai dirbančių žmonių, 190 tūkstančių tautiečių taip ir nepriversdami dirbti bei sąžiningai mokėti mokesčių? Juk gyvenimas kitų sąskaita stabdo ir kitus svarbius procesus šalyje, tokius kaip daugiabučių renovacija. Šiandien gaunantys PVM lengvatą centralizuotam šildymui net nekalba apie renovaciją, nes tuomet kiekvienam daugiabutyje esančiam buto savininkui reikėtų papildomai mokėti už namo modernizavimą iš savo asmeninės piniginės.
Išvengti piktnaudžiavimo socialinės apsaugos sistema padėtų paprasčiausias sprendimas – pašalpų gavėjų privalomas turto ir pajamų deklaravimas.
Taigi valdžia, ieškodama būdų, kaip reformuoti mokesčių sistemą, padidinti socialinės apsaugos finansavimą, medikų ir biurokratų atlyginimus, pirmiausia turėtų keisti surenkamų mokesčių paskirstymą, kad nebebūtų švaistomi mūsų visų uždirbti pinigai, ir gal tik tada spręsti, ar reikalingos reformos.
