Tuo atveju, jeigu paskutinis vadovas perdavė dokumentus bankroto administratoriui (ir žinoma turi įrodymus apie šį faktą) vadovui (ar vadovams) reikėtų skaičiuoti 3 neramius metus, per kuriuos gali būti pareikštas ieškinys teisme dėl žalos atlyginimo.
Kas nutinka, jeigu vis dėl to, ieškinys pareiškiamas po 3 metų?
Vadovas privalo prašyti teismo taikyti senatį ir atitinkamai byloje įrodyti, kad teismas privalo tenkinti tokį jo prašymą. Teismas savo iniciatyva senaties nepritaiko.
Tačiau kas nutinka, jeigu po bankroto bylos iškėlimo pasikeičia bankroto administratorius (o taip gali įvykti ir ne vieną kartą)?
Ar tai reiškia, kad kiekvieną kartą administratoriui pasikeitus, pradedamas skaičiuoti senaties terminas iš naujo?
Ne, nes:
1. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos;
2. Teisė į ieškinį atsiranda nuo to dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie teisių pažeidimą;
3. Bankroto administratorius apie sandorius ir įmonės faktinę būklę sužino nuo dokumentų gavimo dienos;
4. Prievolės asmenų (bankroto administratorių) pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir senaties skaičiavimo tvarkos.
Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Štai taip. Įmonių vadovų „persekiojimo“ laikas yra ribotas.
3 metai nemigo ir nerimo naktų ir jau pereinama į „saugesnę zoną“, tačiau verta nepamiršti, kad ne visais atvejais ši taisyklė ir suformuota praktika gali būti taikoma aklai.
