Lean sistemos tikslas iš esmės yra paprastas – naudojant kuo mažesnius išteklius sukurti kuo didesnę vertę klientui.
Lean yra tokia veikla, kurios metu siekiame priartėti prie nepertraukiamo gamybos, informacijos ar paslaugų srauto. Norint tai pasiekti, reikalingi nuolatiniai veiklos tobulinimai – nuostolių mažinimas ir pridėtinę vertę kuriančios veiklos didinimas.
Lean sistema tampa madingu reiškiniu, tačiau jei sistemos imamasi vien dėl mados, projektas iš anksto pasmerktas žlugti.
Reikia suprasti, kodėl norime Lean. Ne todėl, kad kaimynystėje esanti įmonė tai daro ar kad tai yra madinga. Svarbu turėti tikslą – norime sumažinti gamybos plotą, pagerinti kokybę, sumažinti gaminio pristatymo terminą. Žinoma, ir uždirbti daugiau pinigų. Tikslo neturėjimas yra viena iš svarių priežasčių, kodėl užgęsta tobulinimų praktika – darbuotojai nemato prasmės, nežino, kodėl tai daro, kas jiems iš to.
Bet kokiu atveju, įmonėje svarbiausias yra vadovo vaidmuo. Tačiau tai nereiškia, kad vadovas privalo viską išmanyti. Vadovo palaikymas dažnai lemiamas, tačiau pasitaiko, kad organizacijų vadovai patys nesupranta, kas yra Lean. Jie leidžia, kartais liepia, dažniausiai – palaiko idėją keistis, tačiau tikras palaikymas nėra tik pasakymas „jūs darykit, man patinka, kad jūs tai darote“. Tikras palaikymas yra parama veikloje, domėjimasis tikslais, eiga, padėka už rezultatus ir palaikymas nesėkmės atveju, nes ne visi projektai būna sėkmingi. Kartu tai dėmesys darbuotojams ir, mano galva, pati didžiausia motyvacija dirbti, tobulėti ir tobulinti. Taigi nėra motyvacijos – nėra Lean.
Praktikoje teko matyti organizacijų, kurios turi darbuotoją su netiesioginėmis Lean koordinatoriaus pareigomis. Tačiau dažnai tai neveikia, nes darbuotojas turi savo pagrindinę veiklą ir su Lean tiesiog nespėja, nenori, o gal nemato prasmės. Lean koordinatorius turėtų būti atlaisvintas nuo bet kokios veiklos, kolegų pavadavimo, smulkių darbelių ir užsiimti tobulinimų koordinavimu ir planavimu, darbuotojų mokymu, pagalba sprendžiant problemas. Juo turėtų būti vadovas su vizija, degančiom akim ir dideliu noru keistis, kuris sugebėtų suburti žmones į komandą bendram tikslui, juos mokyti ir vesti link tikslo.
Įmonės procesų tobulinime turi dalyvauti visi darbuotojai. Klasikinė situacija – darbuotojai dirba savo tiesioginį darbą ir neturi tam laiko, o „kažkoks Lean iš viso nereikalingas, nes visą gyvenimą nereikėjo ir buvo gerai“. Tobulinimų veikla reikalauja laiko – reikia atlaisvinti darbuotojus nuo jų kasdieninės veiklos tobulinimo projektams, galbūt turėti šiek tiek daugiau personalo, nei reikia. Reikia suprasti, kad tai yra investicija ateičiai – tobulinimų praktika yra sudėtinga, daug kūrybos, energijos ir laiko reikalaujanti veikla, o ją gerinti turi tą darbą dirbantys darbuotojai. Tad jeigu neinvestuojate į tai laiko – Lean nevyks.
Darbuotojų pasipriešinimas yra normalus reiškinys ir čia nereikėtų pasiduoti – darbas su personalu, stereotipų laužymas ir rezultatų, laimėjimų viešinimas – žmonės pradės tikėti.
Neretai įmonės pradeda kalbėti apie Lean tada, kai susiduria su dideliais iššūkiais. Jos mato Lean kaip išsigelbėjimą sparčiai augant atlyginimams, padidėjus konkurencijai, nesuvaldydamos staigaus augimo ar susidūrusios su įvairiomis problemomis, bet Lean nėra vaistas, kuris gydo greitai. Reikalingas ilgas ir nuoseklus darbas, veikloje pasitaiko nesėkmingų ar nebaigtų projektų, todėl nereikia tikėtis greitų rezultatų.
Įmonės daro teisingai, ieškodamos Lean konsultantų, tačiau kiekviena situacija yra skirtinga, o vieno recepto, tinkančio visoms įmonėms, nėra.
Kiekvienoje įmonėje gali būti kitų priežasčių, kurios stabdo veiklos tobulinimų kultūrą. Tikiu, kad supratus, kas yra Lean, turint stiprų vidinį Lean koordinatorių ir investavus darbuotojų laiko, turint tikslus ir betarpišką vadovo palaikymą galima pasiekti gerų rezultatų. Taip pat labai svarbu tobulinti procesus ne tik gamyboje, bet ir visoje organizacijoje visuose lygmenyse – švaistymų mažinime, darbuotojų įtraukime ir pridėtinės vertės klientui didinime.
