Kainų palyginimo galimybė labai svarbi kiekvienam Lietuvos pieno sektoriaus dalyviui – randasi daugiau aiškumo ir skaidrumo, o tai ilgainiui padidins viso sektoriaus patrauklumą.
Kaip ir kas mėnesį, prieš kelias dienas buvo paskelbtos pieno supirkimo kainos Lietuvoje. ŽŪM pranešime teigiama, kad per spalį vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina padidėjo 7,9 proc. Vidutinė bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina spalio mėnesį, palyginti su rugsėju, padidėjo 3,4 proc.
Skaidresnė Lietuvos pieno sektoriaus aplinka didina konkurenciją ir tarp pieno supirkėjų, nes sumažėja manipuliavimo kainomis galimybė. Ūkiams aiškiau, kurį pieno supirkėją pasirinkti, o tai ypač svarbu mažesniems ūkiams. Nors jų Lietuvoje yra dauguma, vis dėlto galimybės objektyviai vertinti situaciją yra ribotos dėl įvairių objektyvių ir subjektyvių priežasčių.
Dėl neatitikimo tarp gamybos ir vartojimo visame pasaulyje, stebimi vis dažnesni trumpalaikiai pieno supirkimo kainų svyravimai. Neproporcingai išaugusi, o dabar smunkanti pieno riebalų paklausa, ir dėl to pasaulinėje pieno rinkoje vėl mažėjanti pieno supirkimo kaina, akivaizdžiai parodė, kad pieno gamintojai ne visada gauna realius rinkos vertinimus.
Iki šiol pieno supirkimo kaina yra vienintelis komunikacijos įrankis pieno gamybai Lietuvoje valdyti. Ją pieno perdirbėjai naudoja kaip priemonę atskleisti gamintojams rinkos būklę ir pieno poreikį. Tuo tarpu sėkmę pieno ūkiams gali užtikrinti gilesnis supratimas, kad Lietuvos pieno sektorius jau kuris laikas yra pasaulinės pieno rinkos neatsiejama dalis, todėl jos svyravimai neišvengiamai paliečia ir Lietuvos ūkininkus.
Patirtis jau parodė, kad pieno supirkimo kainos Lietuvoje tiesiogiai priklauso nuo konkurencinės aplinkos sektoriuje.
Akivaizdu, kad konkurencija pieno sektoriuje pirmiausia yra naudinga pieno gamintojams. Tai verčia pieno perdirbėjus ieškoti būdų, kaip efektyvinti savo veiklą. Dėl tos priežasties visas šalies pieno sektorius tampa labiau konkurencingas.
Ir Europos Komisija, ir pieno sektoriaus ekspertai teigia, kad artimiausiais metais kainos svyruos tarp 29 ir 32 ct už natūralų pieną. Vis dėlto, ekspertai tvirtina, kad pieno sektorius augs, o su juo ir konkurencija. Todėl ūkininkams svarbu įvertinti savo ūkio strategijas artimiausių 3–5 metų perspektyvoje – nuolat domėtis, kas vyksta aplink juos, ir gebėti laikytis tvaraus plėtros principo – kurti tai, ko nori vartotojas. Be to, jei leidžia aplinkybės, jiems svarbu turėti tiesioginę prieigą prie pieno perdirbimo ir taip prisitaikyti prie pieno rinkos svyravimų.
Kaip rodo geroji kitų šalių praktika, pelningi pieno ūkiai visų pirma į veiklą žiūri kaip į verslą. Tik stambesnis verslas sukuria didesnę derybinę galią dėl pieno kainų supirkimo.
