Jau antrą dešimtmetį apie tai daug kalbame. Priimta keliolika teisės aktų pakeitimų, lengvinančių skolininkų dalią. O skolų ir skurdo kaip nemažėja, taip nemažėja. Kodėl? Kasdienė antstolių praktika perša išvadą, kad per dažnai nueinama lengviausiu keliu. Apsiribojama nuolaidomis skolininkams, kurios teturi trumpalaikį poveikį. Nepritekliuje gyvenančių žmonių finansinė padėtis nuo to iš esmės nepasikeičia, o savo teisėmis piktnaudžiaujantiems skolininkams tampa dar paprasčiau vilkinti išieškojimą.
Vadinasi, vien koreguoti teisės normas nepakanka. Svarbu jas integruoti į gyvenimą. Mums reikia ieškoti sprendimų, kaip skolingiems žmonėms suteikti įgūdžių ir priemonių, kad jis patys galėtų gerinti savo finansinę padėtį, užuot toliau kaupę skolas ir auginę dar didesnes palūkanas. Taip pat reikia aiškiai suformuotos socialinės globos bei socialinio būsto suteikimo ar nuomos sistemos, kad visiems iš būsto iškeldinamiems žmonėms galėtume pasiūlyti bent laikiną gyvenamąjį plotą.
Antstolių požiūriu, skolų išieškojimo procesus reikia aiškiau diferencijuoti ir labiau orientuoti į ilgalaikę perspektyvą. Visas trumpalaikio efekto priemones galima būtų palyginti su žuvies dovanojimu alkanam žmogui: į kampą įspraustam skolininkui kartkartėmis duodama po žuvį, kurią suvalgęs jis vėl neturi maisto. Iki šiol niekas nepasiūlė tokiam žmogui meškerės: nesuteikė įgūdžių ir priemonių, kad jis pats galėtų gerinti savo finansinę padėtį.
Socialiai pažeidžiamiems žmonėms turime suteikti valstybės paramą, kad jie nebūtų verčiami „amžinais skolininkais“ ir kartu padėti jiems integruotis, prisidėti prie visuomenės gėrio kūrimo. Sąžiningo atsiskaitymo siekiantiems asmenims būtų racionalu taikyti minimalias priverstinio išieškojimo priemones. O nesąžininguosius vertėtų drausminti nuobaudų neišvengiamumą užtikrinančiomis kompleksinėmis priemonėmis.
Nedaug įsiskolinusiems žmonėms priverstinis išieškojimo procesas atpigo šių metų rugsėjo 22 d., įsigaliojus supaprastintoms skolų iki 100 eurų išieškojimo procedūroms.
Taip pat reikėtų pagalbos ir po keletą skolų turintiems žmonėms, kuriems dabar stinga motyvacijos dirbti oficialiai ir gauti legalias pajamas. Tokiam skolininkui susirgus ar susiklosčius kitoms nepalankioms aplinkybėms, nėra aiškaus ir greito būdo laikinai sustabdyti skolos išieškojimą arba pakeisti jo tvarką, kad būtų užtikrintas būtiniausių skolininko šeimos poreikių patenkinimas. Tam reikia teismo sprendimo, o jo tenka laukti po pusmetį ir ilgiau. Jeigu įstatymas antstoliams suteiktų teisę savarankiškai išdėstyti skolos mokėjimą dalimis, sumažinti išskaitų iš darbo užmokesčio dydį ar atidėti priverstinio išieškojimo veiksmus, antstoliai galėtų koreguoti procesą, kiekvienu atveju vertindami konkrečias aplinkybes.
Lankstesni skolų išieškojimo procesai bei individus požiūris ne tik palengvintų skolininkų dalią, bet kartu juos ir drausmintų – geranoriškas bendradarbiavimas, pastangos atsiskaityti ar jų nebuvimas virstų skolininkų sutaupytais arba prarastais pinigais.
Dar viena priemonė prieš inertišką skolų kaupimą galėtų būti spartesnės skolų iki 5 tūkstančių eurų išieškojimo procedūros. Antstoliams galėtų būti suteikta teisė tokias santykinai nedideles skolas priverstinai išieškoti be teismo sprendimo. Tai nėra kažkas absoliučiai naujo: tokia praktika sėkmingai taikoma Belgijoje, o 5 tūkstančiai eurų atitinka sumą, kuri laikoma nedidele pagal Europos ieškinių dėl nedidelių sumų procedūrą ir gali būti priverstinai išieškoma kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje nereikalaujant šios šalies teismo pripažinimo.
Spartesnės skolų iki 5 tūkstančių eurų išieškojimo procedūros gali asocijuotis su spaudimu skolininkams. Tačiau pažiūrėkime į viską iš ilgalaikės perspektyvos: kas nukentėtų nuo to, kad akivaizdžios skolos nebūtų „sendinamos“, kol jas pripažins teismas? Kam būtų blogiau, jeigu šių skolų išieškojimas keliskart pagerėtų, nes pagal statistiką tikimybė susigrąžinti naują skolą yra 3-4 kartus didesnė už tikimybę atgauti seną. Manome, kad spartesnis išieškojimas būtų nepalankus tik piktybiškiems, procesus vilkinantiems skolininkams, o sąžiningiems žmonėms tai ir būtų dar viena teisinė „meškerė“, padedanti įvykdyti savo prievoles greitesniu būdu ir sutaupyti, išvengiant bylinėjimosi išlaidų.
