Pusiau juokais galima kelti klausimą, kaip mažėjant Lietuvos karvių populiacijai (nuo 316 tūkst. 2015 m. birželį iki 285 tūkst. 2017 m. birželį) pagaminame daugiau pieno produktų? Tačiau pieno rinka, žinoma, veikia kur kas kompleksiškiau. Pradedant tuo, kad Lietuvos gamintojai pieną perka ne tik iš Nijolės ir Zigmo (Lietuvos), tačiau ir Janio bei Małgorzatos (aplinkinių rinkų).

Šiuo atveju eksportą augino pasaulinis kainų šuolis, o lietuviškų produktų brangimas tuštino ne tik mūsų, tačiau ir kitų europiečių kišenes. Didžiausi pinigų srautai į Lietuvą už pieną „suplaukė“ iš lenkų bei italų piniginių. Sektoriaus atstovai teigia, kad tai viso labo atsitiesimas po 2015–2016 m. kainų krizės, šią nuomonę patvirtina ir statistika. Iki rekordinio 2014 m. eksporto lygio vis dar trūksta dvidešimties procentų.

Apskritai, bendras Lietuvos eksportas 2017 m. pradžioje augo į visur ir po daug, išskyrus Didžiąją Britaniją, Afriką ir Artimuosius Rytus. Pastarieji du regionai yra vieni pagrindinių lietuviškų javų supirkėjų, o praeitų metų orai ir tuo pačiu derlius ūkininkų, švelniai tariant, nelepino. Tai privertė retinti krovininių laivų reisus Pietų kryptimi.

Jungtinė Karalystė yra vienintelė iš dešimties pagrindinių Lietuvos eksporto krypčių, į kurią eksportas sumažėjo. Nors Brexit kol kas vyksta labiau „šnekų“ nei veiksmų lygmenyje, įkandin britų referendumo gerokai smuko svaro vertė, o kartu ir lietuviškų prekių įperkamumas.

Lietuvos prekybiniuose santykiuose su Rusija šuolių ar staigių atsigavimo ženklų nematyti. Stebint tendencingą eksporto augimą ir tuo pačiu stabilią 14–16 Rusijos vietą Lietuvos eksporto krypčių sąraše nuo 2015 metų, akivaizdu, kad Lietuvos gamintojai pamažu persiorientavo į naujas rinkas.

Nepaisant valstybinės Lietuvos eksporto strategijos, kurioje matome Japoniją, Braziliją, Saudo Arabiją ir kitas egzotines šalis, didžioji dauguma įmonių žvalgosi arčiau – į Vokietiją, Švediją, Jungtinę Karalystę, Norvegiją.

Akivaizdu, kad tokį kelią diktuoja tiek ekonominė logika, tiek kultūriniai panašumai. Globalus mąstymas – sveikintinas, tačiau juk visuomet lengviau bulvių maišą parduosime kaimynui Petrui, nei Zigmui, gyvenančiam už 250 kilometrų ir nesuprantančiam jūsų dialekto.

Nebent bulvės labai pigios (nėra kuo džiaugtis) arba labai išskirtinės (to reikėtų siekti).