Skiriasi atskiruose regionuose, skiriasi atskiruose ekonominės veiklos sektoriuose, skiriasi didelėse ir mažose įmonėse, skiriasi tarp eksportuojančių ir vidaus rinkoje veikiančių įmonių.

Dar visai neseniai tie skirtumai buvo tokie patys kaip ir Europos Sąjungos vidurkis: penktadalio turtingiausių ir penktadalio skurdžiausių gyventojų pajamos skyrėsi penkis kartus. Dabar skiriasi septynis kartus, ir bankas jau skambina pavojaus varpais, kad tokie pajamų skirtumai yra pati opiausia Lietuvos problema.

Dvi Lietuvas naujai atradęs Lietuvos bankas mano, kad bėda yra ne tiek mažos gyventojų pajamos, kiek tai, kad jos yra nevienodos. Neva tai patys pajamų skirtumai yra savaiminė blogybė, nes mažesnes pajamas gaunantys jaučiasi nelaimingi, matydami, kad kiti gauna gerokai daugiau.

Todėl šią padėtį reikia nedelsiant taisyti. Vyriausybės numatytos skurdo mažinimo priemonės sulaukė savotiškos kritikos, kad jos yra „nepakankamos“. Ko gi pritrūko Lietuvos bankui, kokių priemonių?

Jokių naujų priemonių, kaip žinia, jis nesugalvojo, o tik rado dar vieną progą stumti jau seniai banko geidžiamą didelių ir gana sudėtingų mokesčių planą. Idėja jo tokia, kad ekonominę veiklą siūloma vykdyti tik dviem režimais: arba esi UAB, arba esi samdomas ar jam prilygintas darbuotojas. Jokių verslo liudijimų, jokios individualios veiklos mokesčių režimo. Jei tapsi UAB, skaičiuosi pelno mokestį, kuris tarifo dydžiu nėra toks jau didelis.

Tačiau kad suskaičiuotum šio mokesčio bazę, teks įsigilinti ne tik į įstatymą, bet ir į mokesčio komentarą, išguldytą ant beveik 600 puslapių.

Plius dar aplinkraščiai, išaiškinimai, konsultacijos ir kita. Plius dar visi apskaitos bei kiti reikalavimai, taikomi juridiniams asmenims. Kadangi įdarbini ir pats save, mokėk sau dar ir algą, o kartu su ja – ir didelius mokesčius.

Kita pasiūlyta priemonė – savarankišką veiklą prilyginti darbo santykiams. Ir apmokestinti ją taip, lyg ji būtų ne individuali veikla, o samdomas darbas. Jokių sąnaudų, „Sodra“ pilnu tarifu, nesigilinant, ar toji „Sodra“ kada nors ką nors tokiai veiklai galės pasiūlyti. Ir dar apmokestinti turtą, nes turto yra, o mokesčių – nėra. Viskas kaip iš tos pasakos: eisi į kairę, arklį prarasi, pasuksi į dešinę – pats žūsi.

Ir bus tada labai viskas gerai, bet tik tam vienam valdiškam biurokratui. Kam nepatiks naujoji sistema, išvažiuos. Kas tik galės, lįs į šešėlį. Vienas tik centrinis bankas gėrėsis idilišku vaizdeliu: krutam lėtai, bet vienodai. Vienodai lėtai.

Po vienodai mažai turėdami. Toks lygus skurdas, ir jokios nelygybės. Lietuvos bankas turi gausų būrį pasekėjų.

„Melžk turtingąjį“ festivalis jau dūzgė ir Seime: iš įstatymo projekto išbrauktos „Sodros“ lubos didesnes pajamas gaunantiems darbuotojams.

Pajamų nelygybė, lyg tas Trojos arklys, kuriuo keliaujame į praeitį. Tik ne tą, kur prieš 100, o tą, kuri prieš 50 metų buvo. Visi lygūs, tik banko nomenklatūra lygesnė už kitus.