Nekeičiant politikos krypties, ji ilgainiui gali sprogti. Šio sprogimo padariniai būtų globalūs ir neaplenktų nei Europos, nei konkrečiai Lietuvos. Kol kas Kinijos valdžia turi pakankamai svertų situacijai kontroliuoti, tačiau ilgesniuoju laikotarpiu sukauptų finansinių rezervų padengti milžiniškiems valstybės įmonių įsiskolinimams ir kompensuoti bankų sektoriaus praradimus gali nepakakti. Tai iš esmės reikštų šalies viešųjų finansų griūtį ir valstybės atsidūrimą ant bankroto ribos.
Kinijos ekonomika priklausoma nuo kredito
Kinija ir toliau išlieka vienu pagrindinių pasaulio ekonomikos variklių. Nelėtėjančio Kinijos ekonomikos augimo paslaptis – plataus masto kredito „pumpavimas“ į šalies ūkį, pasitelkiant valstybinius bankus ir valstybės valdomas įmones (VVĮ).
Kredito augimas 2009–2016 m. Kinijoje kone dvigubai viršijo BVP augimą. Tarptautinis valiutos fondas (TVF) skaičiuoja, kad be tokios sparčios kredito apimčių plėtros šalies ekonomika šiuo laikotarpiu būtų augusi maždaug trečdaliu lėčiau. Nors ir padėjo Kinijos ekonomikai „nenuskęsti“ pasaulinės krizės akivaizdoje, ilgesniuoju laikotarpiu šalyje matomas kredito bumas gali iššaukti naują pasaulinės krizės bangą.
Valstybės valdomos įmonės – auganti skolų našta
Kinijoje veikia apie 155 tūkst. valstybės valdomų įmonių, vis dar sudarančių šalies ekonominį stuburą. Vidutinė jų turto grąža 2007–2014 m. susitraukė beveik dvigubai, gerokai atsilikdama nuo privačiojo sektoriaus. Kritę pelningumo rodikliai atspindi po krizės pasikeitusią VVĮ užduotį – ne siekti veiklos efektyvumo, o bet kokia kaina palaikyti spartų šalies ekonominį augimą.
Tai taip pat lėmė reikšmingai išaugusią valstybės valdomų įmonių skolą. 2009 m. ji sudarė 90, o 2015 m. – jau 115 proc. BVP. Nemaža dalis VVĮ įsiskolinimų kyla iš vadinamųjų „įmonių zombių“ (tokiuose sektoriuose kaip plieno pramonė), visiškai priklausomų nuo valdžios paramos ir lengvatinėmis sąlygomis iš valstybinių bankų gaunamo kredito.
Nerimą kelia tai, kad, įvykus vidiniam ar išoriniam sukrėtimui, su netiesiogine valdžios garantija besiskolinančių VVĮ įsiskolinimai ar bent jų dalis gali būti perkelta viešajam sektoriui. Išsipildžius tokiam scenarijui, valstybės skola galėtų perkopti pavojingą – ypač turint omenyje, kad Kinija tebėra besivystanti ekonomika – 150 proc. BVP lygį (šiuo metu bendra valstybės skola, įskaitant vietos valdžios institucijas, viršija 60 proc. BVP).
Įtampa nekilnojamojo turto rinkoje
Nekilnojamojo turto (NT) sektorius – viena labiausiai kredito bumo paveiktų Kinijos ūkio šakų. TVF vertinimu, NT kainos didžiausiuose šalies miestuose yra bent 10–15 proc. pervertintos. Per pastarąjį dešimtmetį kainų lygis 35 Kinijos didmiesčiuose kilo vidutiniškai po 17 proc. kasmet – gerokai sparčiau, nei tuo pat metu didėjo šalies BVP ar vidutinės gyventojų pajamos. Vien 2015–2016 m. pagrindiniuose Kinijos metropoliuose, tokiuose kaip Šanchajus ar Pekinas, nekilnojamojo turto kainos į viršų šovė trečdaliu.
Apie NT sektoriaus išbalansavimą išduoda ne tik į aukštumas jau kelerius metus iš eilės kylančios kainos, bet ir rinkos perpildymas. 2011–2015 m. apgyvendinimui skirtų kvadratinių metrų skaičius šalyje išaugo daugiau nei dvigubai, tačiau net iki penktadalio visų pastatytų gyvenamosios paskirties būstų iki šiol nėra naudojami.
Rizika Kinijos bankų sektoriui ir viešiesiems finansams
Kinijos bankai yra stipriai priklausomi nuo situacijos nekilnojamojo turto rinkoje – statybų sektoriui suteiktos paskolos viršija trečdalį šalies BVP. Tai reiškia, kad, smarkiai kritus NT kainoms, finansų sektoriui tektų reikšmingi praradimai. Kadangi praktiškai visi šalyje veikiantys bankai yra valstybiniai, Vyriausybė greičiausiai neturėtų kitos išeities kaip tik padengti šiuos praradimus naudodama viešuosius išteklius, taip sukuriant papildomą naštą valstybės finansams.
Vis dėlto pavojaus varpais skambinti bent kol kas nereikėtų. Kinijos valdžios institucijos turi svarbių svertų kontroliuoti situaciją NT rinkoje (nuo kredito teikimo kanalų ir valstybinės žemės kontrolės iki galimybės riboti būstų pardavimą) ir gali pasigirti sukauptais finansiniais rezervais, didesniais kaip 3 trln. JAV dolerių. Visa tai mažina tikimybę, kad ši rizika bent trumpuoju–vidutiniu laikotarpiu taps realybe. Nepaisant to, ilgesniuoju laikotarpiu Kinijai užtikrinti stabilumą turimų rezervų gali nepakakti.
Galima problemų Kinijoje įtaka euro zonai ir Lietuvai
Realizavusis rizikos veiksniams Kinijos finansų sektoriuje, lėtėtų ir šios šalies ūkio augimas. Kadangi Kinijai tenka apie dešimtadalis pasaulio importo, toks sulėtėjimas neišvengiamai neigiamai paveiktų globalios ekonomikos plėtrą. Per prekybines ir finansines sąsajas tai turėtų poveikį ir euro zonai: preliminariais vertinimais, regiono BVP augimas per tris pirmuosius metus nuo ekonominių problemų Kinijoje sukelto šoko iš viso galėtų sumenkti apie 1 proc.
Neigiamą sukrėtimo Kinijoje įtaką pajustume ir Lietuvoje, nors jos mastas greičiausiai nebūtų itin reikšmingas – visų pirma dėl vis dar pakankamai menkų tiesioginių mūsų šalies prekybinių ir finansinių sąsajų su Kinija. Visgi tikėtina, kad problemos Kinijoje euro zonos, o kartu ir Lietuvos ekonomiką neigiamai paveiktų ir netiesioginiais kanalais. Pavyzdžiui, per suprastėjusias eksporto galimybes į rinkas, turinčias artimas ekonomines sąsajas su šia šalimi (JAV, Japonija, Pietų Korėja) ir išaugusį nerimą bei nestabilumą finansų rinkose, lemiantį griežtesnes skolinimosi sąlygas.
Suvokiant šias rizikas, Kinijai ilgesnėje perspektyvoje būtina dabartinio kreditu pagrįsto ekonominio modelio reforma, pamažu pereinant prie didesnio vidaus vartojimo. Galimas daiktas, kad kitaip ekonominė Kinijos „uždelsto veikimo bomba“ anksčiau ar vėliau sprogs, sukeldama neigiamų padarinių ne tik šalies, bet ir viso pasaulio ekonomikai.
