Nors nuosmukį sukėlė valdžios centrinio planavimo organai (t.y. centriniai bankai), politikai pasakė daug kalbų – ir padarė daug darbų – nukreiptų prieš laisvą rinką.
Žinoma, per šį laiką būta ir mokesčių mažinimo, bet vis dėlto tendencija buvo protekcionizmo ir žmonių veiklos ribojimo link. Ir štai praėjusią savaitę net trijų G7 valstybių valdžia paskelbė apie į madą ir į politikų darbotvarkes grąžinamą laisvą rinką.
Pradėkime nuo svarbiausio iš šių signalų – prezidento Trump’o ir Respublikonų partijos oficialiai paskelbto mokesčių plano. Prezidento teigimu, tai „sykį kartoje pasitaikanti galimybė mažinti mokesčius, atgaivinti ekonomiką, ir atkurti Amerikos konkurencinį pranašumą".
Plane progresinių GPM laiptelių skaičius mažinamas nuo 7 iki 3, tokiu būdu paprastinama gyventojų pajamų apmokestinimo sistema ir pamažu judama vieningo tarifo (tokio, kokį turi ir Lietuva) link. Mažinami mokesčiai nepasiturintiems ir „vidurinei klasei", smulkiam ir vidutiniam verslui, naikinamas palikimo mokestis, supaprastinamas mokesčių administravimas.
Pelno mokesčio tarifą numatyta mažinti nuo 35 proc. iki 20 proc., taip pat žadama itin žemu – kalbama apie 10 proc. – mokesčiu apmokestinti tą pelną, kurį JAV įmonės uždirbo už JAV ribų.
Priminsiu, kad šiuo metu JAV taiko pasaulinę pelno mokesčio sistemą, pagal kurią apmokestina ir užsienyje uždirbtą pelną – bet tik tuomet, kai tas pelnas „įvežamas” į JAV. Kadangi ekonomiškai netikslinga mokėti 35 proc. pelno mokestį nuo užsienyje uždirbto pelno, šios lėšos – apie $2,6 trilijono – dažniausiai laikomos už JAV ribų.
Prezidentas Trump’as puikiai suvokia, jog geriau dešimtine apmokestinti šias lėšas ir paskatinti jų „įvežimą" į JAV, nei toliau taikyti nepadoriai aukštą mokestį – ir nieko nesurinkti. „Įvežus" šias lėšas į JAV, jos bus reinvestuojamos, sukuriant naujas darbo vietas. Ateityje prezidentas siūlo apmokestinti tik JAV uždirbtą pelną.
Žinoma, kairuoliška JAV spauda iškart puolė kritikuoti mokesčių reformą, neva sumažinti mokesčiai pravers biudžeto skylę.
Nors tam tikrais atvejais prezidento sprendimai ar retorika ir yra pagrįstai kritikuojami, tai – ne vienas jų. Siūlomas vienas rimčiausių mokesčių mažinimų JAV istorijoje, kuris neabejotinai turės teigiamą poveikį žmonių kūrimo dvasiai, iniciatyvai bei laisvei.
Nevertėtų pamiršti ir dar sausį prezidento priimto sprendimo kiekvieną naują reguliavimą lydėti dviejų esamų panaikinimu, kuris irgi lengvina žmonių veiklos suvaržymus.
Jungtinė Karalystė yra antroji šalis, grąžinanti laisvą rinką į madą. Nors Londono transporto departamentas ir bando atimti licenciją iš Uber, o kairiųjų lyderis, spaudos pramintas „draugas" Corbynas grasina atsisakyti kapitalizmo, šalies premjerė Theresa May kaip reta skambiai ir drąsiai pasisakė už laisvą rinką.
„Laisvos rinkos ekonomika, veikdama tinkamų taisyklių ir reguliavimų sąlygomis, yra svarbiausias kada nors egzistavęs bendro žmogiško progreso veiksnys".
Premjerės teigimu, būtent laisvos rinkos sąlygomis labiausiai mažėja absoliutus skurdas, kūdikių mirtingumas, ilgėja gyvenimo trukmė ir atsiranda technologinis proveržis. Žinoma, kaip ir prezidento Trump’o atveju, galima kritikuoti pavienius premjerės sprendimus ar teiginius, bet tai nesumenkina premjerės pasisakymo už laisvą rinką.
Antras rimtas JK signalas – praėjusią savaitę Užsienio reikalų ministerijos patalpose įvykęs naujai įsteigto Laisvos prekybos instituto pristatymas.
Kadangi artėjantis Brexit’as leis šaliai turėti savarankišką prekybos politiką, šis institutas skatins valdžią eiti laisvos, o ne suvaržytos tarptautinės prekybos keliu. Šiemet sukanka 200 metų nuo David’o Ricardo suformuluotos laisvos prekybos pagrindimo teorijos, įrodančios, kad laisva prekyba apsimoka net ir toms šalims, kurios neturi absoliutaus pranašumo nei vienos prekės gamyboje ar paslaugos teikime.
Naujasis institutas sieks parodyti, kad ši teorija ir jos įrodyti pranašumai – amžini. Instituto pristatyme kalbą sakė užsienio reikalų sekretorius Boris’as Johnson’as, o tarptautinės prekybos departamentas instituto įsteigimo proga džiaugsmingai „tweetino" laisvos prekybos pranašumus: platesnį vartotojų pasirinkimą, aukštesnį pragyvenimo lygį, krentančias kainas. Ir visa tai vyksta valdžios koridoriuose (nors pats institutas, žinoma, nėra valdiškas).
Trečioji valstybė, ryžtingai žengianti laisvos rinkos link – Prancūzija, kurioje praėjusią savaitę paskelbtame biudžeto projekte – rekordinis mokesčių mažinimas.
Atsisakoma progresinio, iki 45 proc. siekusio kapitalo pajamų apmokestinimo ir įvedamas vieningas 30 proc. tarifas; pelno mokestis palaipsniui mažinamas nuo 33,33 proc. iki 25 proc. 2022 m.; naikinamas mokestis būstui; mažinamos ‘Sodros’ įmokos; itin sumažinama turto mokesčio aprėptis – visas, išskyrus nekilnojamą, pasiturinčių gyventojų turtas taps neapmokestintas šiuo ydingu mokesčiu; mažinami mokesčiai finansinio sektoriaus darbuotojams (tikintis prisivilioti naujų darbuotojų ir įmonių po Brexit’o).
Bendras mokesčių sumažinimo dydis siekia € 10 mlrd. Nors pelno mokesčio mažinimui jau buvo pasiryžęs ir buvęs prezidentas Hollande (pasimokęs iš savo pakeltų mokesčių), naujasis prezidentas Macron’as smarkiai išplėtė mažinamų mokesčių sąrašą. Be to, ketinama liberalizuoti ir darbo rinką.
Mokesčių mažinimo ir laisvesnių sąlygų neišvengiamumą šios šalys pradeda pripažinti tik dabar, po ilgų dešimtmečių, praleistų aukštų mokesčių ir sudėtingų reguliavimų klystkeliuose. Užuot kartojus svetimas klaidas, Lietuvai būtų verta jau dabar pasirinkti teisingą kelią.
