Po 7 metų tyrimo Komisija visgi nusprendė, kad „Google“ pažeidė antimonopolines Europos Sąjungos taisykles ir šiai bendrovei skyrė didžiausią baudą konkurencijos teisės istorijoje – 2,4 mlrd. Eur.
Tuo tarpu ilgai sklandę gandai, jog Komisija su „Gazprom“ bandysis susitarti ir Lietuvos dar 2011 metais inicijuotą tyrimą nutraukti be sankcijų, šių metų pradžioje pasitvirtino – kovo mėnesį Komisija viešoms konsultacijoms pateikė pirmąjį „Gazprom“ įsipareigojimų tekstą. Šiais įsipareigojimais „Gazprom“ pasižada nedelsiant pašalinti Komisijos nustatytas konkurencijos problemas, o mainais Komisija tyrimą nutraukia ir neskiria baudos.
Ar vien teisiniai dalykai lėmė, jog vienai inovatyviausių pasaulio kompanijų Komisija buvo negailestinga, o ilgus metus Rytų ir Vidurio Europos valstybių kaklus gniaužusiam monopolistui nuolaidžiauja ir svarsto galimybes tyrimą baigti taikiai? Tenka tuo abejoti, nes vertinant vien teisine prasme, „Gazprom“ byla yra nepalyginamai tvirtesnė, nei „Google“. Pastaroji kelia daugybę klausimų bei abejonių, pradedant nuo rinkos apibrėžimo ir baigiant žalos teorija. Kaip nurodo ES konkurencijos komisarė Margrethe Vestager: „Google“ piktnaudžiavo savo paieškos sistemos dominavimu rinkoje ir paieškos rezultatuose teikė pirmenybę savai kainų palyginimo paslaugai, o konkurentų nustumdavo į žemesnę vietą. Ji iš kitų bendrovių atėmė galimybę konkuruoti paslaugų vertingumu ir kurti naujoves. O svarbiausia tai, kad iš Europos vartotojų ji atėmė galimybę tinkamai rinktis paslaugas ir naudotis inovacijomis.“
Skambios frazės, tačiau ką jos reiškia? Kad vartotojai patyrė žalą, nes „Google“ konkurentų kainų palyginimo paslaugos paieškos sistemoje būdavo pateikiamos keliomis eilutėmis žemiau? Dėl to vartotojai prarado galimybę rinktis? Kad konkurentams buvo apribotos galimybės konkuruoti, nes jie negavo pirmosios pozicijos paieškos platformoje, kuri tik pačios „Google“ pastangų dėka tapo populiariausia pasaulyje? Juk pirmoji pozicija vartotojo paieškos lange yra tik viena, ir „Google“ turėjo ją atiduoti konkurentams? Kyla daugybė klausimų, į kuriuos atsakymų reikėtų ieškoti Komisijos sprendime, tačiau jis iki šiol nepaskelbtas. Atsakymų greičiausiai nerado ir pati „Google“, šį pirmadienį Europos Sąjungos Bendrajam Teismui pateikusi apeliaciją dėl paskirtos baudos. Laukia ilgi teisminiai procesai, kurių metu Komisija susidurs su nemažais iššūkiais, norėdama pagrįsti savo priimtą sprendimą, kuris daugeliu aspektų yra beprecedentinio pobūdžio ir vargu, ar turi palaikymą Europos Sąjungos teismų praktikoje.
Priešingai miglotai žalai „Google“ byloje, dėl „Gazprom“ veiksmais padarytos žalos Rytų ir Vidurio Europos valstybių, tarp jų, be abejo, ir Lietuvos, gyventojai tikrai turi ką pasakyti. Ne veltui Komisijos atlikto tyrimo iniciatorė ir buvo Lietuva, dėjusi daugybę pastangų tam, kad Komisija suprastų, jog „Gazprom“ savo veiklą Europoje vykdo diskriminuodama, taikydama ekonominį bei politinį spaudimą, per aukštas kainas, kliudydama sukurti vieningą rinką ir konkurenciją tarp gamtinių dujų tiekėjų. Po šešerių metų tyrimo Komisija tą suprato ir dabar „Gazprom“ sutinka savo išnaudojamąją politiką keisti, reguliariai peržiūrėti dujų kainas, atsisakyti nesąžiningų sutarčių nuostatų, sudaryti gamtinių dujų eksporto galimybes ir leisti mainų sandorius. Tačiau šie siūlymai atsiranda tada, kai Lietuva jau išsilaisvino nuo „Gazprom“ priklausomybės, pati pasistatė SGD terminalą ir pati susikūrė alternatyvius gamtinių dujų tiekimo šaltinius. Įsipareigojimai konkurencijos bylose prisiimami tuomet, kai tai padeda greitai ir efektyviai išspręsti kilusias konkurencijos problemas. Šiuo atveju Lietuva, nelaukdama „Gazprom“ malonės, šias problemas išsisprendė pati. Todėl Lietuvos atžvilgiu šie įsipareigojimai neturi didelės prasmės ir tikrai nekompensuoja ilgametės vartotojų patirtos žalos. Panašios pozicijos laikosi ir kitos Vidurio ir Rytų Europos valstybės, kaip ir Lietuva pateikusios „Gazprom“ įsipareigojimams prieštaraujančius komentarus Europos Komisijai.
Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad ir su „Google“ Europos Komisija bandė taikiai susitarti dar nuo 2013 metų, tačiau visos „Google“ pasiūlytų įsipareigojimų redakcijos (o jų buvo bent trys) buvo atmestos rinkos ir pačios Komisijos. Reikia tikėtis, kad kur kas didesnę ir labiau apčiuopiamą žalą Rytų ir Vidurio Europos valstybių gyventojams ilgus metus nešę „Gazprom“ veiksmai susilauks ne ką švelnesnio atsako ir iki šiol itin didelį principingumą demonstruojančios ES konkurencijos komisarės M. Vestager neišgąsdins grėsmingas Rusijos šešėlis, kaip jis neišgąsdino ir Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos, dar 2014 metais „Gazprom“ už kliudymus susitarti dėl alternatyvių gamtinių dujų tiekimo šaltinių skyrusiai didžiausią savo istorijoje – 35,7 mln. Eur dydžio baudą.
