Bankrotų procedūrų statistika Lietuvoje

Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos oficialiai skelbiamais duomenimis, per 2016 m. (I–III ketv.) bankroto procesai, lyginant su 2015 m. atitinkamais ketv., išaugo 24,7 proc. Nors iškeltų bankroto bylų skaičius teisme yra beveik trečdaliu didesnis, tačiau pastebimas ir neteisminių bankroto procesų didėjimas. Per 2016 m. (I–III ketv.) bankroto bylos teisme buvo iškeltos 1785 įmonėms, o 125 įmonės bankroto procesai pradėti ne teismo tvarka.

Palyginus 2016 m. I–III ketv. su atitinkamu 2015 m. laikotarpiu, bankroto bylų teisme išaugo 22 proc., o ne teismo tvarka vykdomų procesų išaugo 81,2 proc. Kodėl vis daugiau įmonių pasirenka pastarąjį būdą bankrutuoti?

Būtinos sąlygos neteisminiam bankrotui inicijuoti

Yra keletas esminių sąlygų, kurias turi tenkinti juridinis asmuo, kurioms esant galimos bankroto procedūros ne teismo tvarka:
– Visų pirma, teismuose neturėti iškeltų bylų, kuriose pareikšti turtiniai reikalavimai, įskaitant ir darbuotojų reikalavimus.
– Antra, iš juridinio asmens neturi būti išieškoma pagal teismų ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus.
– Trečia, jei už nutarimą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka balsavo kreditoriai, kurių reikalavimų suma sudaro 4/5 visų įmonės turtinių įsipareigojimų.

Galimybė pasirinkti bankroto administratorių

Bankroto administratoriaus vaidmuo – vienas svariausių bankroto procese, kadangi jis atsakingas už visos bankroto procedūros organizavimą ir vykdymą, t. y. duomenų ir informacijos suinteresuotiems asmenimis teikimą, kreditorių teisių ir interesų gynimą, teismo ir kreditorių susirinkimo sprendimų vykdymą, juridinio asmens turto disponavimą ir pan.

Įmonių bankroto įstatyme (toliau ĮBĮ) nuo 2015 m. sausio 1 d. įtvirtinta nauja bankroto administratoriaus paskyrimo tvarka, kurioje administratoriaus kandidatūrą parenka teismas, naudodamasis kompiuterine bankroto administratorių parinkimo programa, kuri kandidatus atrenka atsitiktine tvarka.

Tuo tarpu vykdant bankroto procesą ne teismo tvarka, nuostata dėl administratoriaus atrankos naudojantis kompiuterine programa netaikoma. Administratorius kreditorių susirinkimo bendru sprendimu paskiriamas iš asmenų sąrašo, teikiančių įmonių bankroto administravimo paslaugas, t. y. patys bankrutuojančios įmonės kreditoriai nusprendžia, kas bus bankrutuojančios įmonės administratoriumi. Tai yra svarbus aspektas, atsižvelgiant į tai, kad bankroto administratoriaus pasirinkimas sąlygoja viso proceso eigos kokybę. Dėl paprastesnės administratoriaus pasirinkimo procedūros, tikėtina, kad ne teismo tvarka pradėtų procesų ateityje tik daugės.

Greitesnis ir pigesnis teisminis procesas

Visi klausimai ne teismine tvarka sprendžiami kreditorių bendru sutarimu, todėl natūralu, kad šis bankroto būdas yra operatyvesnis ir greitesnis lyginant su bankroto bylų nagrinėjimu teisme. Pavyzdžiui, jeigu pasirinksite nagrinėti bankroto bylą teisme, vien tik sprendimo priėmimo gali tekti laukti iki 2-jų mėnesių. Kadangi pagal visas teismines nuostatas, teismas per vieną mėnesį turi priimti nutartį ar iškelti/ neiškelti bankroto bylą, tačiau šis laikotarpis dėl svarbių priežasčių gali būti pratęstas iki vieno mėnesio.

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos (toliau Tarnyba) duomenimis, per 2016 m. (I–III ketv.) baigtų bankroto procesų procedūros vidutiniškai truko 2,3 m., o per atitinkamą 2015 m. laikotarpį – 2,5 m. Taip pat, lyginant bankroto proceso trukmę, pastebima, kad bankroto procesai teismo tvarka vidutiniškai truko 12 mėn. ilgiau nei bankroto procesai ne teismo tvarka.

Bankroto administravimo išlaidas, priklausomai nuo reikiamų vykdyti procedūrų, dažniausiai sudaro atlyginimas administratoriui, su darbo santykiais susijusios išmokos įmonės darbuotojams, išlaidos įmonės auditui, turto įvertinimo, pardavimo, atliekų bei kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos.

Tarnybos 2013-2015 m. analizės duomenimis, mažų įmonių bankroto administravimo išlaidos neteisminio bankroto tvarka buvo 30 proc. mažesnės, vidutinių įmonių – 40 proc., o didelių įmonių net 50 proc. mažesnės nei vidutinės faktiškai išmokėtos bankroto administravimo išlaidos teisminio bankroto tvarka. Taigi manytina, kad šis kriterijus gali stipriai padidinti bankroto procedūrų iškėlimą ne teismine tvarka.

Kontroliuojamas procesas

Visus teismo kompetencijai priskirtus klausimus neteisminio bankroto procese sprendžia kreditorių susirinkimas, todėl kreditoriai, priimdami sprendimą skolininkui kelti neteisminį bankrotą, iš esmės turi sutarti esminiais bankroto vykdymo klausimais. Praktikoje pasitaiko atvejų, kai neteisminio bankroto procedūros vykdymo metu kreditorių interesai išsiskiria, tad būtina žinoti, kad tokiu atveju kreditorius, manantis, kad jo teisės neteisminio bankroto procese yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą jas ginti, o teismas turi teisę priimti spendimus, numatytus Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme.