Iš vienos pusės, teisingas delspinigių skaičiavimas jų reikalaujantiems leidžia suvokti optimalų reikalautinų delspinigių dydį taip neprarandant tam tikros delspinigių sumos ir tuo pačiu nepatiriant nereikalingų bylinėjimosi išlaidų nepagrįstai reikalaujamų delspinigių atveju. Lygiai taip pat gebėjimas preciziškai suskaičiuoti delspinigius naudingas skolininkui, siekiančiam apsiginti nuo nepagrįstai jo atžvilgiu priskaičiuotų delspinigių.
Skaičiuoti už 180 ar 182,5, o gal 183 dienas?
Turbūt daugelis vienaip ar kitaip susidūrusių su delspinigiais susidūrė ir su „mistiniu“ 180 dienų terminu, už kurį dažniausiai skaičiuojami delspinigiai. Po šiuo terminu slypi ne kas kitas, kaip 6 mėnesių ieškinio senaties terminas, taikytinas reikalavimams dėl netesybų, t.y. baudų ar delspinigių (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 1.125 str. 5 d. 1 p.). Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Kitaip tariant, įstatymas tam tikra prasme riboja asmenų galimybę reikalauti delspinigių, kurie paskaičiuoti seniau nei prieš 6 mėnesius iki ieškinio teisme padavimo. Būtent iš šitos nuostatos ir kilusios tos taip dažnai sutinkamos 180 dienų. Tačiau ar tikrai, skaičiuodami delspinigius, teisingai skaičiuojame pradelstas dienas ir ar apskritai tinkamai delspinigių atveju taikome ieškinio senatį?
Jeigu ieškinio senaties terminas delspinigių atveju yra 6 mėnesiai, tai kodėl dažniausiai taikomas 180 dienų terminas? Jei metuose yra 365 dienos, tai pusė metų sudarys 182,5 dienas, o keliamųjų metų atveju – 183 dienas. 180 dienų terminas praktikoje prigijęs dėl nuostatų sutartyse (ypač sutartyse su komerciniais bankais), kuomet palūkanų skaičiavimo prasme laikoma, jog metuose yra 360 dienų. Vis dėlto šalių susitarimu ieškinio senaties terminus ir jų skaičiavimo tvarką keisti įstatymas draudžia (CK1.125 str. 12 d.), todėl skaičiuojant delspinigius ieškinio senaties kontekste jokie šalių susitarimai dėl trumpesnių ar ilgesnių metų neturėtų būti taikomi. Vadinasi, kiekvieną kartą skaičiuojant delspinigius atsižvelgiama į kalendorinius metus. Tuomet kyla klausimas, už kiek dienų galima skaičiuoti delspinigius, jei metuose ne visi mėnesiai turi vienodą dienų skaičių? Atsakymas labai paprastas. Kaip buvo minėta anksčiau, delspinigiams taikomas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas, t.y. terminas skaičiuojamas ne dienomis, o mėnesiais. Tuo tarpu CK 1.119 str. 2 d. nustato, kad mėnesiais skaičiuojamas terminas pasibaigia atitinkamą termino paskutinio mėnesio dieną dvidešimt ketvirtą valandą nulis minučių. Ką tai reiškia? Jei terminas prasidėjo, tarkime, 2015 balandžio 5 dieną, vadinasi, 6 mėnesių terminas baigiasi 2015 spalio 5 dieną. Tuomet jau į pagalbą pasitelkdami kalendorių ar kalendorinių dienų skaičiuoklę galime suskaičiuoti ir tikslų dienų skaičių, už kurį skaičiuojami delspinigiai. Atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, jeigu termino pabaiga tenka mėnesiui, kuris atitinkamos dienos neturi, terminas pasibaigia paskutinę to mėnesio dieną. Tarkime, terminas pradedamas skaičiuoti rugpjūčio 30 dieną, 6 mėnesių terminas baigsis vasario 28 (arba 29 dieną). Be abejo, esant nedidelėms delspinigių sumoms, tas poros ar kelių dienų skirtumas atrodys labai mažas, tačiau praktikoje pasitaiko tokio dydžio delspinigių, kuomet delspinigiai už kiekvieną pradelstą dieną sudaro solidžią sumą, todėl tokiu atveju preciziškas delspinigių skaičiavimas tampa aktualus tiek delspinigių reikalaujančiam kreditoriui, tiek nuo reikalavimo priteisti delspinigius besiginančiam skolininkui.
Kaip teisingai taikyti ieškinio senatį?
Aptarėme kaip preciziškai suskaičiuoti dienų skaičių, tenkantį 6 mėnesių terminui. Tačiau nemažiau didesnė problema yra ta, kad praktikoje tiek kreditoriai, tiek skolininkai, o dažnai ir patys teisininkai, vis dėlto iškreipia delspinigiams taikytinos ieškinio senaties tikrą prasmę, laikydami, kad ieškinio senaties terminas reiškia, jog delspinigiai gali būti skaičiuojami tik už pusę metų. T.y. kreditorius bet kokiu atveju turi teisę reikalauti delspinigių už 6 mėn. laikotarpį. Kitaip tariant, ieškinio senatį (laiko tarpą, per kurį gali būti pareiškiamas ieškinys teisme) sutapatina su terminu, už kurį paskaičiuoti delspinigiai. Taip atsitinka, nes praktikoje dažniausiai šie terminai sutampa, tačiau galimos situacijos, kai dėl ieškinio senaties termino galėtų būti atmestas ieškinys ir dėl delspinigių, kurie paskaičiuoti už ne ilgesnį nei 6 mėnesių laikotarpį. Tą skirtumą puikiai iliustruoja šie du pavyzdžiai:
Situacija A: Kreditorius išrašo sąskaitą, kurią skolininkas turi apmokėti iki 2014 m. sausio 15 d. Sąskaita neapmokama. Kreditorius 2014 m. rugpjūčio 14 d. kreipiasi į teismą su ieškiniu dėl skolos ir delspinigių priteisimo. Matome, kad skolininkas iki ieškinio padavimo dienos vėluoja sąskaitą apmokėti 217 d.
Situacija B: Kreditorius išrašo sąskaitą, kurią skolininkas turi apmokėti iki 2014 m. sausio 15 d. Sąskaita apmokama 2014 m. rugpjūčio 11 d., t.y. skolininkas vėluoja apmokėti sąskaitą 208 d. Kreditorius 2015 m. gruodžio 3 d. kreipiasi į teismą su reikalavimu dėl delspinigių priteisimo.
Kaip matome iš situacijos A, skola nepadengta iki pat ieškinio pateikimo dienos, t.y. skolininkas kiekvieną dieną atlieka tęstinį pažeidimą. Vadinasi, nesumokėjus pagrindinės skolos, senaties terminas prasideda tą kiekvieną uždelstą dieną. Tokiu atveju telieka suskaičiuoti dienų skaičių, kuris sudaro 6 mėnesius atgal nuo ieškinio pateikimo dienos, ir už tą laikotarpį pareikalauti delspinigių priteisimo. Šio pavyzdžio atveju, imamas laikotarpis nuo 2014 m. vasario 14 d. iki 2014 m. rugpjūčio 14 d. (6 mėn. iki ieškinio pareiškimo), kurį sudaro 181 diena, už kurią teisme galima reikalauti delspinigių priteisimo (visi anksčiau priskaičiuoti delspinigiai nepatenka į 6 mėnesių terminą ir jų atžvilgiu skolininkas gali prašyti taikyti ieškinio senatį). Taigi, esant situacijai A, 6 mėnesių terminas tiek ieškinio senaties, tiek uždelstų dienų prasme sutaps, dėl ko dažnai susidaro klaidingas įspūdis, kad nepriklausomai nuo to, kada pateikiamas ieškinys, teisę į delspinigių už 6 mėnesius atlyginimą kreditorius visuomet turi. Tačiau tai yra klaidingas požiūris, kuris iškreipia ieškinio senaties esmę, ką puikiai iliustruoja situacija B.
Remdamiesi klaidingu supratimu apie delspinigiams taikomą ieškinio senatį, asmenys dažnai vadovaujasi tokia logika: priskaičiuoti delspinigiai yra už 208 d., todėl vadovaudamasis tuo, kad galima reikalauti delspinigių tik už 6 mėnesius, reikalausiu delspinigių tik už pusę metų (180 d.). Tačiau situacijoje B atsiskleidžia visiškai kitokia ieškinio senaties paskirtis ir esmė. Kaip nurodyta situacijoje B, sąskaita buvo apmokėta 2014 m. gegužės 12 d., vadinasi, nuo šios dienos kreditorius nebeturi teisės skaičiuoti delspinigių ir senaties terminas delspinigiams kiekvieną paskesnę dieną neprasideda iš naujo. Vadinasi, 2015 m. gruodžio 3 d. (nuo delspinigių skaičiavimo pabaigos praėjus daugiau nei 6 mėnesiams) pareiškus ieškinį dėl delspinigių priteisimo, esant skolininko prašymui dėl senaties taikymo, kreditoriui delspinigiai, nors ir ne didesni nei už 180 dienų, neturėtų apskritai būti priteisiami.
Taigi, reikalavimams dėl delspinigių taikomas 6 mėnesių terminas reiškia ne dienas, už kurias gali būti skaičiuojami delspinigiai, o laiko tarpą, per kurį kreditorius teisme gali pareikšti reikalavimą dėl delspinigių ir tuo atveju, jei skolininkas prievolę buvo įvykdęs iki ieškinio pateikimo, galima situacija, kad pritaikius ieškinio senatį bus priteista delspinigių, priskaičiuotų ir už trumpesnį nei 6 mėnesių laikotarpį, o galbūt reikalavimas dėl delspinigių apskritai atmestas.
Ar senaties terminas draudžia reikalauti didesnių delspinigių?
Labai dažnai nutinka situacijos, kuomet prievolė neįvykdoma daugiau nei 6 mėnesius (skolininkas vėluoja atsiskaityti su kreditoriumi, tarkime, 800 dienų), todėl automatiškai kyla klausimas, ar dėl ieškinio senaties termino kreditorius turi teisę reikalauti tik delspinigių už 6 mėnesius. Ieškinio senatis nedraudžia reikalauti ir ilgesnio laikotarpio delspinigių, toks reikalavimas pats savaime nėra nepagrįstas. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškinio senatis taikoma tik bylą nagrinėjant teisme ir tik esant atsakovo prašymui taikyti ieškinio senaties terminą. Todėl tokiu atveju, jeigu atsakovas teisme neprašo taikyti ieškinio senaties termino, teismas turėtų priteisti ir tuos delspinigius, kurie nepatenka į 6 mėnesių iki ieškinio pareiškimo laikotarpį. Kitaip tariant, kreditorius turi teisę reikalauti visų priskaičiuotų delspinigių atlyginimo, tačiau būtų naivu tikėtis, kad protingas skolininkas, atstovaujamas teisininko, neprašys taikyti ieškinio senaties termino, ypač, jeigu delspinigiai sudaro solidžią pinigų sumą. O su tuo susijusios ir tokios bylinėjimosi išlaidos kaip žyminis mokestis (kuo didesnis turtinis reikalavimas, tuo didesnis žyminis mokestis mokamas) bei priešingos šalies bylinėjimosi išlaidos, kurias ar dalį kurių ieškovas turės atlyginti proporcingai jo reikalavimų, kurie teismo bus atmesti, dydžiui.
Būtina pažymėti, kad skolininkui sumokėjus visus reikalaujamus delspinigius, nors dalis jų ar visi jie, pritaikius teisme ieškinio senatį, negalėtų būti priteisti, skolininkas vėliau teisme negalėtų remtis ieškinio senatimi ir reikalauti grąžinti neva nepagrįstai sumokėtus delspinigius (CK 1.133 str.). Todėl peršasi išvada, jog esant neteisminei ginčo stadijai, pretenzija reikalaudami visų faktiškai paskaičiuotų delspinigių niekuo nerizikuojame. Galbūt vieną dieną pasitaikys ir toks skolininkas, kuris tokią delspinigių sumą padengs.
