Kokios tokio vilkinimo priežastys ir galimos pasekmės?
Energetikos ministerija miega
2012 m. pabaigoje Lietuvos piliečiai referendumu pasakė „ne“ atominei energetikai. Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija tuomet pateikė konkretų planą, kaip mažinti priklausomybę nuo užsienio energijos tiekėjų.
Tuomet kaip vieną kertinių plano punktų konfederacija pateikė būtinybę vėjo elektrinių galią padidinti tiek, kad įrengtoji šių jėgainių galia, tenkanti vienam gyventojui, pasivytų, pavyzdžiui, tokios kur kas mažesniu nei Lietuva vėjuotumu pasižyminčios valstybės, kaip Austrija, rodiklius.
Vėjo energetika yra pigi (jėgainės pastatomos palyginti greitai) ir švari, o jos potencialo visiškai pakaktų Lietuvai apsirūpinti visa reikalinga energija.
Išsivysčiusiose šalyse vėjo energetika jau dabar sudaro reikšmingą energetikos sektoriaus dalį. Taip pat dedamos pastangos ją dar labiau populiarinti. Vis dėlto, nors Lietuvoje vėjo energetika jau pasiekė gerų rezultatų, pastaruoju metu tenka stebėti energetinės politikos stagnaciją, kuri gali neigiamai atsiliepti tolimesniam vėjo energetikos vystymuisi.
Klausimas dėl stagnacijos visų pirma turėtų būti adresuojamas Lietuvos Respublikos Energetikos ministerijai. Apie poreikį maksimalios jėgainių suminės galios ribą pakelti iki 850 MW atsinaujinančios energetikos specialistai kalba jau ne vienerius metus. Tačiau pastaruoju metu tenka stebėti Energetikos ministerijos pasyvumą.
Kyla įtarimas, kad yra laukiama rinkimų, ir visi darbai paliekami naujajam ministrui, kuris poste atsidurs po jų.
Iš Energetikos ministerijos nebuvo jokio pareiškimo, kad plano vystyti vėjo energetiką, didinant suminės galios kvotą, yra atsisakoma. Tokios pozicijos neteko girdėti.
Tačiau taip pat neteikiami jokie pasiūlymai, neregistruojami įstatymų pakeitimai, kurie yra būtini tolimesnei atsinaujinančios energetikos plėtrai. Tenka konstatuoti visišką politikų neveiksnumą.
Vėjo energetika gali patenkinti Lietuvos poreikius
Per pirmąjį šių metų pusmetį elektros energijos iš vėjo pagaminta 53,5 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Vėjo jėgainės pagamina beveik pusę visos šalyje gaminamos energijos.
Norint, kad augimas tęstųsi, reikia naujų vėjo jėgainių.
Paprasčiausia išeitis būtų didinti suminės galios kvotą, rengti naujus konkursus, per kuriuos vėjo energija parduodama. Paskutinio tokio konkurso metu kaina buvo nukritusi iki 54 Eur už MW. Dabar ta kaina, ko gero, būtų dar mažesnė, nes technologijos leidžia naujoms jėgainėms energiją gaminti daug efektyviau nei prieš 7–8 metus.
Turime galvoti ir apie papildomus veiksmus. Procesas dar labiau įsibėgėtų, jeigu verslui būtų galima statyti jėgaines savo poreikiams. Tada pačios įmonės galėtų investuoti į vėjo energetiką, susimokėti už energijos perdavimą jiems, o už suvartotą elektrą nereikėtų mokėti VIAP mokesčio. Tokį pasiūlymą Energetikos ministrui atsinaujinančios energetikos ekspertai pateikė dar pavasarį, bet, nepaisant pirminio ministro entuziazmo, iki šiol nepriimti jokie realūs sprendimai.
Jeigu yra keliamas strateginis tikslas mažinti energetinę priklausomybę, plečiant vėjo energetiką, būtina pradėti diskusijas dėl vėjo jėgainių statybos jūroje.
Kai 2011 m. buvo priimtas atsinaujinančių energijos šaltinių įstatymas, jame buvo numatyta, kad Vyriausybė skelbs konkursą statybai reikalingų tyrimų atlikimui. Tačiau iki šiol taip ir nebuvo numatyta jokių sąlygų konkursui dėl jūros dugno analizės ir kitų reikalingų tyrimų.
Per šiuos metus buvo įmonių, kurios pačios savo iniciatyva atliko aplinkosauginius vertinimus, darė paruošiamuosius ir planavimo darbus, bet pačių tyrimų taip ir negalėjo pradėti, nes paprasčiausiai nebuvo paskelbtas joks konkursas.
Vietoj konkurso sąlygų buvo paruoštos pataisos, pagal kurias jūros dugno tyrimus gali atlikti tik valstybės parinkta kompanija. Kaip kalbama, tai būtų „Lietuvos energija“. Lietuvos atsinaujinančių šaltinių energetikos konfederacija tam neprieštarauja, bet nėra ir priežasties, kodėl lygiagrečiai tyrimų negalėtų atlikti ir kitos įmonės, kurios šioje srityje jau turi įdirbį.
Trūksta apsisprendimo
Šiandien Lietuvai reikia aiškios energetikos plėtros strategijos.
Po 2012 m. vykusių intensyvių diskusijų apie atominę energetiką ir referendumo dėl jos statybų strateginis planavimas Lietuvoje įklimpo vienoje vietoje. Iš vienos pusės lyg ir buvo atsisakyta idėjos statyti atominę elektrinę, bet vis tiek nesugebama aiškiai pasakyti, kad nuo šiol ieškosime kitų būdų energetikos vystymui.
Neinama nei vienu, nei kitu keliu.
Dabar matome tokią situaciją, kai niekas nežino, kaip bus toliau.
Vėjo energetikai visų pirma reikia leisti vystytis.
Turime sudaryti galimybes prie vėjo energetikos pagaliau prisidėti ne tik stambiems investuotojams, bet ir gyventojų bendruomenėms, kooperatyvams. Valstybė jiems galėtų suteikti paskolas ir garantijas, kad jie galėtų statyti jėgaines savo reikmėms.
Tai dar labiau išjudintų plėtrą. Kelių ir galimybių yra daug. Reikia tvirto apsisprendimo.
