Neseniai Darbo birža paskelbė džiuginančią žinią: jaunimo nedarbas per kelerius metus sumažėjo perpus, iki 16 proc.
Nors tai ir geros žinios, tačiau jaunimo nedarbo mažėjimą lemia ir tokie stipriai veikiantys veiksniai kaip demografiniai pokyčiai bei gerėjanti ekonominė padėtis, tačiau, pastebima, kad gerų darbuotojų vis tiek trūksta.
Kadangi jaunimo nedarbo lygis mažėja, dar labiau juntamas darbuotojų stygius. Kodėl taip yra?
Dažniausiai analizuojant darbo rinkos poreikius, atkreipiamas dėmesys, kokių specialistų ar kokį išsilavinimą turintys absolventai yra paklausiausi.
Vis tik, darbdaviai, rinkdamiesi potencialius darbuotojus, ne mažesnį dėmesį skiria ir darbuotojų savybėms, ne tik įgytam išsilavinimui.
Pradėjęs dirbti anksčiau, įgysi ir išugdytų asmeninių savybių pranašumą
Jaunuoliai, kurie pradeda dirbti kiek vyresni, pavyzdžiui, po magistro studijų, yra jau stipriai suformuoti akademinės aplinkos, jie mažiau lankstūs, sunkiau prisitaiko prie naujosios darbo aplinkos.
Todėl tik pradėjus dirbti, pastarieji patiria daugiau streso.
Tuo tarpu, pradėję savo karjerą dar studijų metu – greičiau įgusta valdyti emocijas, kurios kyla stresinėse situacijose, tad ir greičiau išmoksta dirbti efektyviai. Todėl rekomenduotina savo, kaip darbuotojo profilį, pradėti kurti kiek įmanoma anksčiau.
Pati reikalingiausia savybė – kūrybingumas, nes būtent tai yra kertinė reikalinga savybė nenumatytose situacijose, kurių ypač gausu tiesiogiai dirbant su klientais.
Visgi to – gana lengvai galima išmokti, dėl šios priežasties dažno darbdavio ugdymo programoje tai užima ne paskutinę vietą.
Sunkiausia ugdyti empatiją
Ne visos darbui reikiamos asmeninės savybės ugdomos vienodai paprastai – kai kurioms reikia ypač daug laiko.
Sunkiausia, kaip pastebima, išsiugdyti empatijos jausmą, gebėjimą suprasti ir pačio reikliausio kliento lūkesčius. Tai savybė, kuriai išugdyti reikia laiko ir daug skirtingų patirčių vis su naujais žmonėmis.
Todėl ilgainiui darbuotojai, kurie pradėjo savo karjerą klientų aptarnavimo srityje (padavėjai, pardavimo konsultantai, klientų aptarnavimo specialistai ir pan.) dėl šios savybės darbo rinkoje įgyja reikšmingą konkurencinį pranašumą ir tampa ne mažiau geidžiamais specialistais nei diplomuoti vadybininkai.
Stipriu empatijos jausmu pasižymintys specialistai ilgainiui tampa gerais vadovais – puikiai pajaučia komandą ir jos nuotaikas, gali subtiliai paveikti ir kitus.
Skirtingų specialybių studentams būdingos skirtingos asmeninės savybės
Humanitarinių ir socialinių mokslų studentams geriausiai pavyksta perprasti klientų aptarnavimą, tačiau jų sukuriama vertė dėl skirtingų asmeninių savybių šiame procese – skirtinga.
Socialinių mokslų studentai ir absolventai dažniau yra kūrybiškesni, todėl greičiau randa sprendimą, geriau geba parduoti. Tuo tarpu humanitarai naudoją turtingesnį žodyną, tačiau jiems reikia daugiau laiko įsigilinti į paskirtą užduotį.
Kita vertus, jų kalba sklandesnė, nuoseklesnė, o iškalba palieka malonesnį įspūdį pašnekovui, todėl jie daugiau sukuria vertės, kuomet dirba su prekės ženklais ir projektais, labiau orientuotais į kliento potyrį (apklausos, pagalbos kritinėje situacijoje teikimas ir pan.), nei pardavimus.
Todėl humanitarų ir socialinių mokslų krypties studentų asmeninių savybių, reikalingų dažnam darbui, ugdymo poreikis skiriasi. Visgi ilgainiui, tiek vienos, tiek kitos krypties studentai, turintys noro ir motyvacijos tobulėti, išsiugdo visas šias savybes darbe. Padarę tai greičiau – žingsniu priekyje.
Didžiausias iššūkis – stresas
Vis tik bet kokio profilio studentams ar absolventams, dirbantiems pardavimų srityje, daugiausia iššūkių kyla norint suvaldyti stresą, kurį lemia pats darbo pobūdis, o mūsų įmonės atveju, ir poreikis prisitaikyti prie skirtingų kultūrų – nuo airių iki rusų.
Dėl tos priežasties konsultantai, padirbėję tokį darbą tampa atsparesni, emociškai tvirtesni. Taip pat linkę ieškoti sprendimų. Tai viena iš priežasčių, kodėl apskritai versle pardavimų vadovai ilgainiui tampa visos įmonės vadovais.
Kol mūsų studijos daugiau orientuotos į teorines žinias, studentai priversti patys ieškoti būdų, kaip ne tik kaupti praktines žinias, bet ir ugdyti asmenines savybes. Jos neretam tampa „geresne korta“ karjeros vingiuose.
