Naujausios tendencijos rodo, kad pastaruoju metu vartojimo reikmėms daugiau skolinasi tie, kam reikia pinigų ne kasdienėms išlaidoms, o brangesniems dalykams, kurie padarytų gyvenimą patogesnį, padėtų sutaupyti laiko arba daugiau uždirbti.
Šių metų gegužės pabaigoje vartojimo paskolų portfelis buvo 691,4 mln. eurų - 6 proc. didesnis negu prieš metus. Per pirmus penkis metų mėnesius sudarytų naujų vartojimo kreditų sutarčių vertė buvo 117,7 mln. eurų, t. y. 32 proc. daugiau negu atitinkamą laikotarpį pernai.
Vėl skolinasi tie, kurie galėtų išgyventi ir nesiskolindami
Kurį laiką sparčiai augo ne finansų institucijų, o kitų kredito davėjų vartojimo paskolų portfelis. Anksčiau dažnai vartojimo reikmėms skirtų paskolų norėjo tie, kam dėl mažų arba sumažėjusių pajamų pritrūkdavo pinigų sudurti galą su galu.
Jiems įprasta finansų įstaiga paskolos veikiausiai nebūtų suteikusi. Finansų institucijų tikslinių klientų (kurie ne tik nori pasiskolinti, bet ir gali paskolą grąžinti) buvo mažiau. Šiuo metu didėjantis finansų institucijų vartojimo paskolų portfelis rodo, kad kurį laiką atsisakinėdavę skolintis finansiškai pajėgesni namų ūkiai persigalvojo: jų atsargią nuostatą „Jei gali nesiskolinti, – nesiskolink“ dabar dažniau nustelbia optimistinė „O kodėl gi ne?“
Vartojimo prekės ir paslaugos gali būti investicija
Galima sakyti, kad jei anksčiau dažnai būdavo skolinamasi tam, kad užtektų pinigų kasdieninio vartojimo reikmėms iki mėnesio pabaigos, dabar vis dažniau skolinamasi tam, kad ateityje gauta nauda būtų didesnė negu dabartinės sąnaudos.
Tokį principą galima vadinti investavimu, ypač jei atsižvelgsime ne tik į piniginę naudą. Taigi investicija galime vadinti ir indaplovę, kuri padeda šeimininkams sutaupyti laiko, sudaro sąlygas pailsėti.
Investicija galėtų būtų ir kelionė, kurios metu pailsime, grąžiname jėgas, atgauname darbingumą, pamatome naujus kraštus, patiriame daugiau įspūdžių, todėl padidėja mūsų kūrybingumas.
Darbingumą gali padidinti ir sveikatinimo paslaugos, išmokti nauji dalykai, kas irgi kainuoja. Taigi didinant darbingumą, kūrybingumą ateityje gali padidėti ir pajamos.
Kada vartojimas skolon kelia grėsmę
Viena vertus, tai, kad žmonės vartojimo reikmėms nesiskolina, nors galėtų, lemia, kad ekonomika auga lėčiau. Kita vertus, didelis jau esamas įsiskolinimas stabdo ekonomikos augimą – ne visos didėjančios pajamos skiriamos vartojimo reikmėms. Visgi mūsų šalyje vartojimo paskolų portfelis tesudaro 5 proc. metinių darbo pajamų, o naujų vartojimo paskolų sutarčių vertė per pirmus penkis šių metų mėnesius tesudaro tik 9 proc. ne maisto prekių apyvartos neįskaičiavus PVM.
SEB banko duomenys rodo, kad nors vartojimo kreditų portfelis lyginant šių metų pirmo ketvirčio pabaigą su analogišku laikotarpiu pernai padidėjo maždaug 12 proc., tai vidutinė suma – tik 7 procentais: paskolų portfelis didėja dėl to, kad skolintis ateina nauji žmonės, o ne tie patys didina savo paskolų kuprą.
Reikia ar nereikia skolintis
Atsargūs, konservatyvūs žmonės vengia skolintis ir stengiasi gyventi iš dabartinių, o ne iš būsimų pajamų – perka tik tiek, kiek turi pinigų, brangesniems pirkiniams taupo iš anksto, o jei nėra pinigų, vadinasi, nėra ir reikalo pirkti. Jų nuomone, gyvenant iš būsimų pajamų tik didėja nesaugumas.
Yra ir kitas kraštutinumas – kai kurie žmonės linkę pervertinti savo galimybes, savo būsimas pajamas, tada jų investicijos iš karto lyg užprogramuojamos nesėkmei – būsimų pajamų gali nepakakti, kad būtų išlaikytas įprastas kasdieninio vartojimo lygmuo, grąžintos anksčiau paimtos paskolos ir sumokėtos palūkanos.
Tik mes patys galime sąžiningai atsakyti į klausimą, ar skolinamės naudingai, ar leidžiame pinigus, kurių neturime, už daiktus, kurių nereikia, kad pasipuikuotume prieš žmones, kurie mums nepatinka.
