Virš „Maximos“ Rygoje klykauja žuvėdros. Komunalininkės renka sušalusias gėles, deda į maišus ir šie juodi maišai vienas po kito keliauja į šiukšliavežę. Suvytusias gėles keičia naujos, žvakės čia negęsta. Vienus žmones keičia kiti. Jie apeina ratu „Maximos“ griuvėsius, pastovi tyliai ir nueina.
Šie griuvėsiai grasina sugriauti visą „Maximos“ prekybos tinklą Latvijoje. Šią savaitę jau atsistatydinęs Latvijos premjeras Valdis Dambrovskis pareiškė ir pats boikotuosiąs „Maximos“ prekybos tinklą ir to paprašė daryti savo žmoną. Ir boikotas atrodo veikia, bent jau tame rajone, kur yra sugriuvęs prekybos centras. Kaimyninė „Maxima“ per pietų metą, galima sakyti, beveik tuščia. Prekyba šiek tiek atgijo penktadienio pavakarę ir tik dėl to, kad artėja Kalėdos. Žmonės ieško eglių papuošimo ir žaislų vaikams.
„Maximos“ griūtis didžiulė tragedija latviams: ji atkreipė dėmesį apie pastatų prastą būklę, šis įvykis solidarizavo visuomenę.
Režisierius Maris Martinsonas teigia, kad Latvijoje yra dvi visuomenės: „Yra rusai ir latviai. Jie yra visą laiką konfrontuojami tarpusavyje. Po lapkričio 21 d. Latvija buvo kartu: nebuvo latvių, nebuvo rusų atskirai. Buvo visi kartu“.
Sugriuvusią „Maximą“ statė bendrovė „Re&Re”. Latvių žurnalistai vieną po kitos traukė viešumon „Re&Re” nuodėmes. Visi paskutinieji šios kompanijos projektai problemiški. Šios bendrovės statoma nacionalinė biblioteka dabar – po padidinamuoju stiklu. Kalbama, kad statant šį sudėtingos konstrukcijos pastatą buvo taupoma medžiagoms, darbininkų atlyginimams ir darbų priežiūrai.
Praėjus kelioms dienoms po viešo „Re&Re” bendrovės atsiprašymo žurnalistai pagavo juos už rankos slepiant savo turtą – idant jo nekonfiskuotų, kai reikės mokėti kompensacijas žuvusiųjų šeimoms ir sužeistiesiems. Bet susivieniję latviai savo pyktį nukreipė ne į „Re&Re”, o į „Maximą“.
Ar taip yra, nes „Maxima“ į Latvijos rinką įsiveržė labai agresyviai? O gal todėl, kad „Maxima“ - lietuvių prekybos centras ir rasti kaltininką iš šalies yra lengviau?
Latvijos žurnalistė Ieva Puke kalba: „Ten didžiulis ženklas „Maxima“, o niekas nekaltas, niekas neatsakingas, tik žmones išneša ir išneša. Evakuacijos nebuvo“.
Anot latvių, kai tau prieš akis bandant susitaikyti su žmonių mirtimis prieš akis šmėžuoja „Maxima“ pavadinimas, lauki paaiškinimų, o jų nėra. Galiausiai viešumoje, pasirodo, dabar jau buvęs latviškos „Maximos“ vadovas Gintaras Jasinskas pareiškia, kad nesijaučia kaltas dėl šitos tragedijos. Turbūt būtų sunku surasti latvį, kurio šis G. Jasinsko pareiškimas nebūtų įskaudinęs.
Įmonės direktorius Valdis Vipulis teigia: „Mano manymu, „Maximos“ reakcija buvo, kaip čia pasakyti... Na, negražiai jis pasakė“.
Prieš kurį laiką latvių žurnalistai atliko eksperimentą – įsidarbino „Maximoje“. Maži atlyginimai, sunkus darbas, už kiekvieną nusižengimą nuo taisyklių išskaičiavimai ir iš taip apgailėtinai mažų atlyginimų. Nė vieną šis žurnalistinis tyrimas šokiravo, bet kaip sako latviai – jei nenori dirbti „Maximoje“, eik dirbti į „Rimi“. Čia jau tavo reikalas. Bet po tragedijos „Maximos“ požiūris į darbuotojus tapo itin eskaluojamas. Juo netgi aiškinamos priežastys, kodėl tiek daug žmonių žuvo. Esą darbuotojai buvo taip įbauginti netekti darbo ir atlyginimo, kad net nebėgo iš griūvančios parduotuvės ir kad pusvalandį kaukusi signalizacija buvo išjungta, nes kaip tik tuo metu buvo didžiausias prekymetis ir žmones signalizacija galėjo trikdyti. Jie būtų mažiau pirkę. Kai griuvo stogas, signalizacija nebeveikė.
Žurnalistė I. Puke kalba: „Mergina pasakoja, kad ji bėga iš parduotuvės, tamsu, žmonės klykia, žmonės verkia, miršta, o pardavėjos mėsos skyriuje ramiai dengia mėsą plastikine plėvele, kad jai nieko neatsitiktų“.
Politologas Ivaras Ijabas teigia, kad politine prasme „Re&Re” yra daug reikšmingesnė nei „Maxima“, kalbant apie galimą korupciją ir sąsajas su Latvijos politikais. „Maxima“ buvo tik parduotuvė. Kitais metais Latvijoje bus dveji rinkimai – Europos parlamento ir Seimo. Šis „Maxima“ klausimas yra naudojamas ir manipuliuojama juo grynai iš politinių išskaičiavimų“.
Bet nors „Maxima“ yra didelis darbdavys, Latvijos politikams ji – ideali korta. Ciniškas ir svarbiausia ne savas, o kaimynų lietuvių verslas: kritikuodamas „Maximą“ nieko neprarandi, o ragindamas boikotuoti „Maximą“ tam tikra prasme užglaistai nuoskaudą, kad Latvijoje nėra savo prekybos centro. Čia konkuruoja norvegų „Rimi“ ir lietuvių „Maxima“. Be to, „Maxima“ yra labiau siejama su rusakalbiais latviais, kurie yra mažiau pasiturintys ir dažnesni „Maxima“ pirkėjai.
„Aš susiduriu su tuo, kad nuomonė [...] apie Lietuvos verslininkus arba lietuvius, kaip verslo partnerius, nėra pati geriausia Latvijoje“, - kalba režisierius M. Martinsonas.
Žurnalistė I. Puke, aiškino, kad „Maxima“ buvo godaus verslo simbolis, bet po tragedijos „Maximos“ asociacija su Lietuva ir lietuviais tik sustiprėjo.
„Yra visgi daug dalykų, kurie mums skirtingi ir todėl man kartais, kada politikai sako „braliukai“ ir taip toliau, kur visi ploja ir šypsosi, čia yra tokia apgaulinga situacija. Iš tikrųjų esame labai skirtingi“, - teigė M. Martinsonas.
Gal lietuviai ir nevaizduojami ciniško G. Jasinsko pavidalu, tačiau pasitikėjimo tapo gerokai mažiau, o į lietuvius žiūrima kreiviau. Paradoksas tas, kad ir lietuviai negula kryžiumi už „Maximą“ Latvijoje ir nepuola jos ginti nuo politinių intrigų ir pykčio Latvijoje. Tai taip pat nepopuliaru. Ir „Maximos“ vadovai likę Latvijoje žaizdas išsilaižyti vieni.
„Mes sulaukiame daug kritikos, kuri gal ne visada pagrįsta arba esame kritikuojami už tuos dalykus, kuriuos esame padarę jau seniai ir gal jau spėjome ištaisyti. Tai, be abejo, šiek tiek liūdina, bet jau anksčiau sakiau, kad tokia tragedija sukelia labai daug emocijų ir žmonės dabar prisimena viską, kas yra negero siejama su „Maxima“, - teigia vienas „Maxima“ akcininkų Ignas Staškevičius.
