Beje, įdomu tai, kad praėjusiais metais statant spektaklį „Bakchantės“, teatro kūrėjus nustebino dar vienas keistas atsitiktinumas.

„Kai mes statėme spektaklį, „Akropolyje“ kilo gaisras (vasario mėnesį užsiliepsnojo sostinės prekybos centro siena, - DELFI). Tai labai keisti sutapimai. Tačiau manau, kad šie pranašiški ženklai mums siunčiami neatsitiktinai, - neabejoja G. Varnas. - Mes reiškiame didelę užuojautą tragedijos Rygoje artimiesiems. Bet šis atvejis tik dar kartą įrodo, kad menas gali išpranašauti tikrus įvykius.“

„Bakchantės“ yra gamtosauginis spektaklis, pasakojantis apie tai, kaip žmonija savo vartotojiškumu baigia sunaikinti save ir nusiaubti žemę. Todėl pjesės inscenizavimui G. Varnas panaudojo daug vaizdinės medžiagos, kur užfiksuota niokojama mūsų planeta, kuri vieną dieną už tai pradeda keršyti pačiai žmonijai.

Scenoje griūnant Graikijos šventyklai su užrašu „Akropolis“, spektaklyje leidžiamos vaizdo instaliacijos, kuriose užfiksuota, kaip iš vidaus atrodo griūnantys prekybos centrai žemės drebėjimų metu.

„Galiu paaiškinti, kodėl pasirinkau tokią sceną su „Akropoliu“. Mane labai nuliūdino vienas anekdotas, kurį išgirdau. Grįžta lietuvių turistai iš Graikijos ir su kaimynais dalinasi savo įspūdžiais: „Buvome akropolyje“. Kaimynai nustebę: „O ką, jie irgi turi „Akropolį“?“ Šis anekdotas rodo šiuolaikinės visuomenės visišką neišprusimą. Spektaklyje mes „Akropolio“ ženklą paėmėme kaip parduotuvių šventyklą, kuri pavogė graikišką žodį „akropolis“, reiškiantį šventyklų miestą ant kalvos. Tačiau šiuolaikinėse šventyklose žmonės meldžiasi ne dievams, bet prekėms. Štai ir griūna tokie „Akropoliai“ ir „Maximos“. Tai yra bausmė žmonėms. Kažkas iš dangaus žiūri į visa tai ir siunčia mums ženklus. Manau, kad tai, kas įvyko Rygoje, yra ženklas mums visiems. Spektakliu „Bakchantės“ mes visiems tai ir bandėme pasakyti“, - atviravo G. Varnas.

Režisierius teigia, kad prie tokių tragedijų veda besaikis vartotojiškumas, pinigų ir prekių sudievinimas. Apie tai jis ir bandė pasakyti savo spektaklyje „Bakchantės“.

„Vieni stato bet kaip, kad tik greičiau ir daugiau parduoti, kiti lekia, kad kuo daugiau nusipirkti, nes jų gyvenimas nuo to galbūt bus geresnis ir jie taps laimingesni. Žmonės šiais laikais tapę parduotuvių vergais, o jų savininkai tik trina rankas ir kaupia milijonus. Visa tai parodo nesveiką požiūrį į gyvenimą. Pinigų ir gėrybių kultas pasaulyje visada iššaukia tokias tragedijas“, - sako režisierius.

Kol kas šis spektaklis yra išimtas iš teatro repertuaro. Tačiau, anot režisieriaus, ne dėl to, jog ši tema dabar būtų per skaudi kaimynams latviams.

„Spektaklyje vaidinantis baleto artistas Kipras Chlebinskas šiuo metu sveiksta po kojos operacijos. Į Nacionalinio dramos teatro repertuarą „Bakchantės“ sugrįš sausio mėnesį“, - užtikrino jis.

Spektaklis „Bakchantės“ - DELFI galerijoje: