Kadangi iki rugsėjo 1 dienos gyventojai turi apsispręsti, kaip kaups lėšas II pensijų pakopoje, kartu galima būtų apsvarstyti ir kitas alternatyvas – pasidomėti individualiu investavimu, arba papildomai pradėti kaupti pinigus III pensijų pakopoje. Anot investavimo specialistų, priimant svarbų sprendimą reikėtų neskubėti ir pasverti visus „už“ ir „prieš“.

Fondams taikomos lengvatos

DELFI jau rašė, kuo skiriasi II ir III pensijų pakopos ir kaupimas „Sodroje“, šįkart domimės, kuo skiriasi kaupimas privačiuose pensijų fonduose nuo individualaus investavimo.

Investavimo specialistų teigimu, pirma reikėtų atkreipti dėmesį į laikotarpį, kuriam norima pinigus kaupti. Individualus investavimas paprastai apima trumpesnius periodus nei kaupimas pensijų fonduose. Pastaruosiuose prašoma įsipareigoti 15, 20 ar net 30-40 metų.

Dėl ilgesnio pinigų kaupimo periodo pensijų fondams taikomi griežtesni turto paskirstymo reikalavimai ir griežtesnė priežiūra, todėl užtikrinama didesnė investuotojų apsauga. Kaip atkreipia dėmesį „SEB investicijų valdymas" generalinis direktorius Gediminas Milieška, kaupimą pensijų fonduose skatina valstybė, suteikdama tam tikras lengvatas, todėl žmonėms tai gali būti svarbus argumentas, renkantis, kur padėti savo pinigus. II pakopoje subsidija suteikiama tuo atveju, jei klientas pats prisideda prie kaupimo. III pakopoje kaupiantiems gyventojams sugrąžinamas pajamų mokestis (GPM), lengvata taikoma investuojant iki 25 proc. pajamų, apmokestinamų GPM.

„Teikiant pajamų deklaraciją, galima susigrąžinti iki 15 proc. nuo į III pakopos pensijų fonduose įmokėtos sumos. Žmogui tai yra paskata, tačiau ta paskata reiškia, kad jis, vėliau norėdamas tuos pinigus išsigryninti be mokesčių, turi sulaukti to laiko, kai jam lieka berods 5 metai iki pensijos. Tai reiškia, kad toks pensijos kaupimas savaime yra ilgalaikis produktas", - aiškina Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis. Tiesa, pašnekovas pastebi, kad sukauptus fonde pinigus galima pasiimti ir anksčiau, bet tuomet tektų grąžinti suteiktą valstybės lengvatą.

Pasigenda taupymo kultūros

Anot V. Plunksnio, investuojant individualiai pasaulyje yra labai platus pasirinkimas - fondai, individualios akcijos, obligacijos. Savanoriškų pensijų fondų paslaugą Lietuvoje teikia 5 valdymo įmonės bei draudimo bendrovės, tarp kurių tokia paslauga yra gerokai brangesnė.

Vytautas Plunksnis

Privatūs pensijų fondai, pašnekovo teigimu, surinktas klientų įmokas daugiausiai investuoja į akcijas ir obligacijas arba į kitus fondus, kurie turi akcijų ir obligacijų, netiesiogiai jie gali turėti ir žaliavų, bet fizinio aukso neperka. „Investavimas plačiaja prasme net ir renkantis biržoje kotiruojamus fondus, yra labai atpigęs, o, pavyzdžiui, kaupimas III pakopos pensijų fonduose yra sąlyginai dar brangus. Daugiausiai išlaidų sudaro atskaitymai nuo metinės turto vertės, kurie kartais net keletą kartų viršija tai, ką galima būtų susirasti alternatyviai investuojant į indekso fondus", - pastebi Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas.

Jis apgailestauja, kad Lietuvoje neturime tokios kultūros kaip Amerikoje ar Vokietijoje, kur beveik kiekvienas pradėjęs dirbti asmuo atsidaro sąskaitą, į kurią esant net ir mažam atlyginimui atsideda nedidelę sumą, o paskui, jeigu atlyginimas didėja, didina ir įmokas. „Investavimas (Lietuvoje - DELFI) naudojamas daug paprastesniems tikslams ir trumpesnio laikotarpio nei pensijos kaupimui. Norima sukaupti arba pradinį įnašą būsto pirkimui arba vaikų mokslams. Nesu matęs tyrimų, bet iš patirties sakyčiau, kad sutikti jauną žmogų, tarkime 30 metų, kuris sakytų, kad aktyviai kaupia pensijai, o ne kažkokiam artimesniam tikslui, labai sunku", - savo pastebėjimais dalijasi V. Plunksnis.

Lietuvos banko statistikos duomenimis, pernai naujas pensijų sutartis III pensijų pakopoje pasirašė pasirašė apie 15 tūkst. žmonių. Šis skaičius, anot Investuotojų asociacijos atstovo, yra labai mažas, ypač, jei lygintume jį su su milijono ribą viršijančiu žmonių, kaupiančių II pakopoje, skaičiumi. Vis dėlto tokie skirtumai lengvai paaiškinami - II pakopos kaupimas žmones suviliojo tuo, kad iki šiol jiems nereikėjo nieko pridėti iš nuosavos kišenės, užteko tik pasirašyti sutartis su fondų valdytojais. O štai III pakopos fonduose žmogui jau pačiam reikia skirti tam tikrą sumą lėšų ir kaupti jas ilgesnį laikotarpį, ko daryti dažns nesiryžta.

Trūksta valios patiems laikytis disciplinos

Investavimo specialistas V. Plunksnis sako pastebintis, kad žmogui, turinčiam ribotą biudžetą, labai gerų alternatyvų rinkoje pačiam investuoti pigiai beveik nėra.

„Labai gerų alternatyvų, turint per mėnesį kelis šimtus atliekamų litų (100-300Lt) ir norint, kad investavimas būtų santykinai pigus (įvairūs komisiniai mokesčiai nesudarytų didelių išlaidų), paprastam žmogui kaip ir nėra. Įvertinus esamą mokesčių lengvatą, III pensijų pakopos produktas yra patrauklesnis. Daugeliui žmonių paprasčiausiai pritrūksta valios pasakyti sau, kad kas mėnesį po kažkiek pinigų atsidės ir juos kaups, nes visada atsiranda kitų išlaidų ir planas lieka neįgyvendintas", - svarstė V. Plunksnis.

III pakopos pensijų fondai gali būti patrauklesni žmogui tuo, kad su kai kuriais šių fondų valdytojais galima sudaryti tiesioginio debeto paslaugą, kuomet pinigai kas mėnesį nuskaitomi savaime ir pensijos kaupime atsiranda daugiau disciplinos.

Labai gerų alternatyvų, turint per mėnesį kelis šimtus atliekamų litų (100-300 Lt) ir norint, kad investavimas būtų santykinai pigus, paprastam žmogui kaip ir nėra. Įvertinus esamą mokesčių lengvatą, III pensijų pakopos produktas yra patrauklesnis.
V. Plunksnis

Paprašytas įvertinti kaupimo privačiuose pensijų fonduose ir investavimo į kitus investicinius produktus galimas rizikas, pašnekovas teigė, kad vienareikšmiškai pasakyti, kas saugiau, sudėtinga:

„Daugelis investuotojų, kurie patys renkasi investuoti, tai daro gerokai rizikingiau nei pensijų fondai. Bet rizika nereiškia didesnės grąžos. Individualūs investuotojai, patys rinkdamiesi kokias pirks akcijas, dažnai šių investicijų neišskaido ir tai galbūt yra viena iš blogybių. Žmonės imdamiesi didesnės rizikos dažnai mano, kad gaus ir didcsnį pelną, bet iš tiesų tai nebūtinai yra tiesa. Daugeliui pritrūksta tiek žinių, tiek psichologinio pasiruošimo", - akcentavo V. Plunksnis.

Nuo kokių sumų pradėti?

Suma, kurią reikėtų atsidėti taupymui, ko gero, pats aktualiausias klausimas tiems, kurie svarsto įvairias kaupimo senatvei alternatyvas.

„Tyrimai rodo, jog paprastai žmogui reikia bent 70 proc. buvusio vidutinio atlyginimo tam, kad pensija būtų ori ir atitinkanti poreikius, - atkreipia dėmesį „SEB investicijų valdymas" generalinis direktorius G. Milieška - Iš skaičiavimų su gana konservatyviomis prielaidomis (vidutinė metinė grąža 5 proc.) matyti, kad gaunant tik „Sodros" pensiją, ši sudarytų 30-40 proc. buvusio atlyginimo".

Jeigu būtų kaupiama ir II pensijų pakopoje, dirbančiajam, kuriam šiuo metu yra apie 25 metus, sulaukus senatvės būtų galima tikėtis gauti pensiją iki 60 proc. buvusių pajamų (skaičiuojant nuo vidutinio atlyginimo Lietuvoje).

„Norint pasiekti 70 proc., reiktų galvoti ir apie dalies lėšų atidėjimą į III pakopos fondus", - sakė G. Milieška.

Patarimas būtų toks - nusprendus investuoti, reikėtų pradėti daryti tai anksčiau ir nuo mažesnių sumų.
V. Plunksnis

Savo ruožtu V. Plunksnis svarstė, kad sprendžiant, kokį būdą geriausia pasirinkti norint sukaupti pensijai, taip pat reikėtų turėti mintyje, kad investuojant į akcijas Baltijos šalyse galima pradėti tai daryti nuo kelių šimtų litų, o norint dalyvauti privačių pensijų fondų kaupime mažiausios įmokos siekia nuo 50 litų.

„Žmonės dažnai daro klaidą, sakydami, kad investavus 1000 litų ir uždirbus 10 proc. išeitų tik 100 litų uždarbis, todėl gal geriau išvis nieko nedaryti arba pradėti investuoti turint 100 tūkst. litų. Tačiau tokią sumą sutaupius, žmogui ima atrodyti per rizikinga, neturint patirties, ją kažkur investuoti. Patarimas būtų toks - nusprendus investuoti, reikėtų pradėti daryti tai anksčiau ir nuo mažesnių sumų", - siūlė Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas.

Akcentas - amžiui ir keliems finansų šaltiniams

Kalbinti specialistai sako, kad demografinių tendencijų dėl senstančios populiacijos visuomenėje ignoruoti nevalia. Atsakingai žvelgiant į ateitį būtina mąstyti apie taupymo pensijai alternatyvas. Kokias iš jų pasirinkti - jau pačio žmogaus reikalas.

„Reikėtų atsižvelgti į amžių. Kuo ilgesnis amžius iki pensijos, tuo prasmingesnis yra kaupimas pensijų fonduose, nes tuo daugiau laiko pinigams uždirbti pinigus. Reikia atsižvelgti ir į demografines tendencijas šalyje. Kuo sparčiau senėja visuomenė, tuo tampa aktualiai pensiją gauti ne tik iš perskirstymo („Sodros"), bet ir kaupimo. Ir galiausiai - iš kelių šaltinių žmogus nori gauti pensiją. Kuo daugiau skirtingų šaltinių, tuo, tikėtina, mažesnė atskirų veiksnių įtaka gaunamai pensijai", - patarė G. Milieška.

Jam antrino ir V. Plunksnis: „Visame pasaulyje dėl demografinių pokyčių „Sodros" sistemos gali būti nebepajėgios finansuoti pensijų taip, kaip tai daro dabar. Kiekvienam žmogui yra rekomenduojama atsidėti 10-20 proc. taupymui. Nuo ko pradėti? Susidaryti minimalų finansinį planą, kiek žmogus per mėnesį galėtų investuoti, kur, kaip elgtis rinkoje vykstant pokyčiams. Tai reikėtų daryti mažais žingsneliais ir tada patirtis ateis savaime".