„Mes pradėjome derybas. Tikimės, aišku, kad jos vyks sėkmingai. Suprantame visų norą ir rūpestį, kad visa tai vyktų kuo greičiau“, - žurnalistams teigė Šiaulių banko administracijos vadovas.
Pasak jo, Šiaulių bankas kol kas disponuoja ne visa reikalinga informacija, taigi sunku prognozuoti, ar „sveikoji“ Ūkio banko dalis – patrauklus ir įkandamas kąsnis.
„Tai yra tiktai labai didelio ir sunkaus darbo pradžia. Be abejonės, yra daug neatsakytų klausimų. Mes iki šiol nesame matę turto vertinimo ataskaitos. (...) Mes žinome tiktai tuos skaičius, kuriuos žinote jūs, t.y., kad galima skylė ar papildomas įnašas iš Indėlių draudimo fondo yra nuo 600 mln. iki milijardo litų. (...) Perimame įsipareigojimus ir turtą. Tos sumos turi būti vienodos. Kiek yra įsipareigojimų, jau tą sumą žinome – tai yra 2,7 mlrd. Lt apdraustų indėlių. Atitinkama suma turi būti ir turto. Kiek bus sveiko turto, o likusi suma – indėlių draudimo lėšos“, - tęsė A. Žiugžda.
Kiek reikės stiprinti Šiaulių banko įstatinį kapitalą, esą dar anksti prognozuoti.
„Tas „gerasis“ bankas ateis ir su įsipareigojimais. „Gerasis“ bankas, kuris pereitų mums jei pavyks susitarti, tai yra: visi drausti indėliai, o turto pusėje – visas sveikas banko turtas, t.y. sveikos paskolos, geros investicijos, grynieji pinigai ir vertybinių popierių portfelis. Kapitalo mums kažkiek reikės, tačiau šiandien esame finansiškai stiprūs įvykdyti šitą sandorį. Mūsų pagrindinis akcininkas, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, pilnai palaiko šitą žingsnį, su sąlyga, kad derybos bus sėkmingos“, - mechanizmą aiškino A. Žiugžda.
Paklaustas, kodėl nepavyko ankstesnės derybos dėl bankų jungtuvių su V. Romanovu, jis teigė negalįs šių derybų nei patvirtinti, nei paneigti.
„Oficialiai apie jokias derybas mes nebuvome paskelbę. Tai, kad yra norinčių, kad jos vyktų – to aš negalėčiau komentuoti. Ką aš galėčiau patvirtinti – kad mes iš karto sureagavome po Lietuvos banko sprendimo (apriboti Ūkio banko veiklą – DELFI) ir iškart pasiūlėme derėtis. Parodėme iniciatyvą, kad mums būtų įdomu perimti sveikąją Ūkio banko dalį“, - dėstė A. Žiugžda. Paklaustas, kieno iniciatyva šis pasiūlymas buvo pateiktas iškart po moratoriumo paskelbimo, bankininkas teigė, jog tai buvo Šiaulių banko, o ne centrinio šalies banko inicijuotas procesas.
Anot bankininko, į Šiaulių banką vadinamųjų „pensijų avansų“ po 300 Lt jau plūsta Ūkio banke pinigus laikę senjorai.
„Kiekvieną dieną tie skaičiai keičiasi. Šiuo metu turime jau daugiau nei 3 tūkst. Ūkio banko senjorų, kurie perėjo į mūsų banką. Pinigų suma, kurią jau išmokėjome kaip pensijos avansą, yra daugiau kaip pusė milijono litų“, - sakė AS. Žiugžda.
Kada Ūkio banko klientai vėl galės disponuoti savo pinigais, jis nesiėmė prognozuoti. Derybas dėl „gerojo“ banko perėmimo tikimasi pabaigti dar šią savaitę.
