Šiuo metu šalyje veikiantys didieji bankai yra „Swedbank“, SEB, DNB. Ketvirtoje vietoje rikiuojasi „Nordea Bank Finland Plc“ Lietuvos skyrius, penktoje - „Danske Bank“ Lietuvos filialas. Toliau: Ūkio bankas, už jo - Šiaulių bankas.

Kiti mažesnieji šalyje veikiantys ir Lietuvos bankų asociacijai priklausantys bankai yra "Citadele" bankas, „UniCredit Bank“ Lietuvos skyrius ir Medicinos bankas.

Kurią vietą užimtų Šiaulių bankas, dažnai priskiriamas prie lietuviško kapitalo bankų, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas prognozuoti nesiryžo.

„Dabar tai būtų būrimas iš tirščių, nes pirmadienį Lietuvos bankas turėtų paskelbti išvadą, kokia (Ūkio banko – DELFI) dalis būtų sveikoji, kurią galėtų perimti, sakysime, kitas bankas. Tačiau po to dar pats bankas perimantis bankas turėtų vertinti, kokią dalį jis gali įsigyti: ar jis pajėgus visą sveikąją dalį įsigyti. Tai jau būtų labai konkretūs skaičiavimai ir tokių duomenų mes neturime“, - dėstė jis.

Anot S. Kropo, dabar realaus Ūkio banko turto įvertinimas yra labai apytikris, o svyravimai tarp pradinių ir vėliau išsakytų vertinimų - pakankamai dideli, tad ir paskaičiuoti galimą Šiaulių banko vietą sudėtinga remiantis vien prielaidomis.

Privačių investicijų bendrovės „Vilniaus investicijos“ valdybos narys, buvęs finansų viceministras Mindaugas Jonikas mano, kad stambų užsienio akcininką turintis Šiaulių bankas įsigijęs papildomo turto į penketuką didžiųjų bankų nepateks.

„Mano nuomone, ta dalis, kuri gali būti perimta Šiaulių banko, nebus tokia didelė, kaip daugelis įsivaizduoja. Vertinant abstrakčiau, Ūkio bankas buvo beveik dvigubai didesnis už Šiaulių banką. Tai buvo pakankamai didelis darinys ir, manau, kad greičiausiai paaiškės, jog Ūkio banko turto kokybė yra prastesnė nei anksčiau pasisakė centrinis bankas, o tai reiškia, kad greičiausiai Šiaulių bankas perims tik dalį turto, kuri, ko gero, bus mažesnė nei manyta iš pradžių“, - dėsto M.Jonikas.

Anot jo, Šiaulių bankas dabar ir taip kilo į šeštąją vietą, po to kai buvo apribota Ūkio banko veikla ir, tikėtina, jog po papildomų įsigijimų šis bankas pagal savo dydį liks toje pat vietoje.

„Manau, kad po dalies Ūkio banko turto perėmimo Šiaulių bankas neturėtų viršyti ankstesnio Ūkio banko dydžio“, - sako jis.

DELFI skelbė, kad finansų analitikas Valdemaras Katkus teigė, kad Ūkio banko bėdos prilygsta maždaug pusei „Snoro“ banko problemų, o visi indėliai sudaro tik apie 8 proc. visuose bankuose Lietuvoje laikomų indėlių sumos. Buvo skaičiuojama, kad kai „Snoras“ teikė paslaugas, jis buvo ketvirtas pagal dydį šalies bankas.

„Abejoju, kad artimiausiu metu Šiaulių bankas pasiektų tokį dydį, kaip buvęs „Snoro“ bankas, nors Šiaulių bankas tikrai turi perspektyvų ir savo nišą. Tai yra pakankamai kokybiškas bankas, kas yra jo esminis skirtumas nuo Ūkio ir „Snoro“ bankų, dirbantis su mažomis ir vidutinėmis Lietuvos įmonėmis. Turto ar indėlių dydis savaime nerodo didesnės ar mažesnės banko kokybės“, - mano M.Jonikas.

„Nasdaq OMX Vilnius“ vertybinių popierių biržos duomenimis, pagrindiniai Šiaulių banko akcininkai 2012 m. rugsėjo pabaigoje buvo Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) kartu su kitais asmenimis (43,17 proc.), ERPB (19,57 proc.), Gintaras Kateiva (6,24 proc.) Švedijos „Skandinavska Enskilda Banken“ klientai (5,5 proc.) ir bendrovė "Eglės sanatorija" (5,37 proc.).

Pernai spalio pabaigos duomenimis, pagrindiniai Ūkio banko akcininkai buvo Vladimiras Romanovas (64,92 proc.) ir bendrovė "FIRST Partneriai" (9,47 proc.).