Pasak centrinio banko, neseniai pasibaigusio inspektavimo metu nustatyta, kad Ūkio banko turto grynoji vertė gali būti mažesnė, nei deklaruojama pateiktose ataskaitose, o bankas nevykdytų su kapitalu susijusių riziką ribojančių normatyvų.
Banko veikla apribota paaiškėjus, kad jis turi suformuoti maždaug 800 mln. litų papildomų atidėjinių.
"Likvidumas jau nebesiekė nė 29 procentų. Dar keletas dienų, ir bankas apskritai nebūtų turėjęs lėšų", - tvirtino Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
Paskutinę vinį į karstą įkalė pats V.Romanovas, praėjusią savaitę reikalavęs iš Kauno savivaldybės 10 mln. litų jo valdomam "Žalgirio" klubui. Sutapimas ar ne, bet būtent po šios žinios biržoje Ūkio banko akcijų kainos pradėjo ristis žemyn milžinišku greičiu, nes daugelis skubėjo jų atsikratyti. Todėl tokia banko griūtis logiška, bet kartu šiek tiek netikėta.
Mat rinkoje jau senokai sklandė kalbos apie švelnesnį nusileidimą: galimą Šiaulių ir Ūkio bankų susijungimą. Beje, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) valdomas Šiaulių bankas vakar iškart išplatino pranešimą, kad jį išties domina "gerasis" Ūkio banko turtas. Maža to, ERPB atstovai lyg tyčia vakar lankėsi mūsų šalyje. Tokį pat interesą jie rodė ir prieš uždarant „Snoro” banką, bet nebuvo net išklausyti jų pasiūlymai.
Investuotojų asociacijos valdybos pirmininko Vytauto Plunksnio teigimu, jau anksčiau buvo sunku įsivaizduoti sumas, kuriomis Ūkio bankas vertino savo turtą. Be to, pasak jo, visuomenė ne visada suprato, kas stovi už Ūkio banko investicinės grupės.
"Daugelis mano, kad tai V.Romanovas. Tačiau iš tiesų tai buvo lengvatinio apmokestinimo bendrovės. Paskutinė investicija į "Žalgirį", į stadioną irgi kėlė daug klausimų dėl įkeisto turto vertės”, - sakė jis.
Neabejotina, kad Ūkio banko akcijos liks bevertės, nukentės ne tiktai didieji, bet ir smulkieji akcininkai.
"Didelę dalį smulkiųjų investuotojų tai privers apskritai pasitraukti iš akcijų rinkos", - spėjo V.Plunksnis.
Jis vylėsi, kad didžiosios įmonės, kurių akcijos kotiruojamos Vertybinių popierių biržoje, nelaikė didelių sumų šiame banke. Ar galima lyginti "Snoro" ir Ūkio bankų problemų scenarijus?
V.Plunksnis aiškino, kad "Snoras" rinkoje buvo gerokai aktyvesnis bankas. Tačiau bankų veiklos apribojimą lydi vienas sutapimas - valstybė jo išvakarėse išplatino obligacijų emisijas. Šių metų sausio 28 dieną Finansų ministerija tarptautinėse rinkose išplatino 400 milijonų eurų emisiją. O prieš banko "Snoras" griūtį buvo išplatinta milijardinė emisija.
