"Pasiliekame savaitės rezervą, gal įsiplieks diskusijos dėl išvadų. Be to, reikia laiko sutvarkyti komisijos sukauptus dokumentus, kurių dalis yra riboto naudojimo ir viešumai neturės būti prieinami - juos teks iš išvadų išimti",- BNS sakė komisijos vadovas "tvarkietis" Valentinas Mazuronis.
Pasak jo, komisijai visi jos nariai pateikė savo siūlymus dėl išvadų. "Dabar mums teks apsispręsti, nes yra nuomonių skirtumai", - teigė parlamentaras. Anot jo, didžiausia takoskyra yra apsisprendžiant dėl atsakymo į klausimą, ar Lietuvos banko ir Vyriausybės veiksmai dėl banko perėmimo valstybės žinion, o paskui bankroto inicijavimo, buvo pakankamai "pagrįsti, motyvuoti ir savalaikiai".
V.Mazuronio teigimu, komisijoje vyrauja bendra nuomonė dėl "Snoro" platintų indėlių sertifikatų, kurie vertinami kaip banko klientų apgaudinėjimo priemonė, ir per didelių išlaidų administratoriams.
V.Mazuronis informavo, kad komisija gavo beveik visus dokumentus, kurių prašė iš įvairių institucijų. "Siūlau komisijai tą negavimą traktuoti kaip atsakymą", - sakė jis.
Pasak parlamentaro, komisija negavo jokių dokumentų ar kitokių įrodymų dėl galimo "Snoro" turto sumažėjimo "ta verte, kuri buvo deklaruojama - 4 mlrd. litų".
Pasak V.Mazuronio, komisija savo nuomonės dėl buvusių Lietuvos banko vadovų nepareikš, tik įvertins Lietuvos banko veiklą komercinių bankų priežiūros srityje tuo laikotarpiu, kai centriniam bankui vadovavo Reinoldijus Šarkinas. Taip pat komisija planuoja suformuluoti griežtą poziciją dėl to, kad Lietuvos banko vadovai ar kiti aukštus postus einantys darbuotojai giminyste ar kitais artimais ryšiais gali sietis su komerciniuose bankuose irgi svarbias pareigas užimančiais darbuotojais.
Parlamentinė komisija išvadas Seimui turi pateikti iki birželio 1-osios. Parlamentarai apklausė buvusius ir esamus LB vadovus ir darbuotojus, " Snoro" administratorius, du premjerus, ėjusius pareigas nuo 2006 metų, finansų ministrę.
Komisija turi pateikti atsakymus į 14 klausimų, susijusių su "Snoro" žlugimo aplinkybėmis.