„Pasisakymų esmė buvo ta, kad du valdybos nariai, t.y. V. Geralavičius ir D. Petrauskas, matė galimas problemas „Snoro“ banke 2009 m., jie informavo ir bandė informuoti tuos, kuruos galėjo ir, jų nuomone, ta reakcija, kuri buvo – būtų buvę daug mažiau nuostolių, jeigu būtų tada reaguota į jų pareiškimus arba siūlymus“, - dėstė V. Mazuronis.
Pasak V. Mazuronio, apie bėdas „Snore“ buvo kalbama ir Lietuvos banko valdyboje, tačiau jos narių nuomonės išsiskyrė dėl skirtingo situacijos suvokimo.
„R.Zabulienė buvo toje pusėje, kuri mažiau kritiškai vertino situaciją, tie du (atvykę į komisija trečiadienį – aut. past.) valdybos nariai buvo tie, kuriems atrodė, kad situacija yra daugiau kritiška. Jie tą problemą siūlė spręsti įvairiais lygiais, tame tarpe ir išeinančiais už banko ribų“, - sakė V. Mazuronis.
Pasak V. Mazuronio apie galimas bėdas dėl „Snoro“ buvo kalbėta ir su Vyriausybės vadovu Andriumi Kubiliumi ir tai patvirtino A.Kubilius.
„Valdyboje (Lietuvos banko – aut. past.) nuomonės, jų teigimu, išsiskyrė 2009 m. ir jie informavo apie tą situaciją tuometinį premjerą Andrių Kubilių, - dėstė komisijos primininkas. - Tuo metu buvo, kaip suprantu, Lietuvos banko valdyboje dvi nuostatos: vieniems atrodė, kad jinai yra geresnė, kitiems, kad blogesnė.“
Lietuvos banko valdybos pirmininką Vitą Vasiliauską planuota kviestis į kitą posėdį, su juo planuojama pasitikslinti komisijos surinktą informaciją.
R.Zabulienė: apie galimas bėdas „Snore“ nebuvau įspėta
Buvusi Lietuvos banko valdybos narė Ramunė Zabulienė sako, jog nebuvo įspėta apie „Snoro“ nemokumo prielaidas apie kurias banko valdybos narius sakė įspėjęs Lietuvos banko ekonomikos departamento direktorius Mindaugas Leika.
M. Leika yra sakęs, kad prielaidos „Snoro“ nemokumui jau buvo matomos nuo 2009 m. ir dėl to buvo įspėti atskiri Lietuvos banko valdybos nariai, tačiau niekas nebuvo daroma, kad tas prielaidas patikrinti, kol nepasikeitė Lietuvos banko vadovai - iki Vito Vasiliausko Lietuvos bankui vadovavo Reinoldijus Šarkinas.
R. Zabulienė teigė, jog „Snoras“ Lietuvos banko valdybos buvo svarstomas taip pat, kaip ir visi kiti bankai: „Kai buvo krizinė situacija, mes kalbėjome apie visus bankus ir žiūrėjome, kur gali būti (bankų – aut. past.) silpnos vietos. Mūsų toks ir buvo darbas – identifikuoti silpnas vietas ir rodyti, svarstyti kaip spręsti, bankus įpareigoti taisyti.“
„Kalbėti dabar sunku, kai atsitiko tokia bėda ir bankas uždarytas, akivaizdu, kad buvo kažkas blogai. Man jau sunku dabar pasakyti, ką aš dabar matau, kai jau nebedirbau banke kurį laiką ir negaliu komentuoti apie tai, kas atsitiko, kai nebuvau, - teigė buvusi banko valdybos narė. - Trūkumai buvo pastebimi ir tada ir ne tik šitame banke, buvo ir kituose bankuose. Šiuo atveju, šitas bankas, matyt, nesitvarkė, nevykdė nurodymų ir centrinis bankas buvo priverstas imtis priemonių.“
Komisija darbą vykdo vadovaudamasi 14 klausimų, nagrinėjančių bankų kontrolės, „Snoro“ bankroto ir galimų piktnaudžiavimų klausimus.
Į komisijos posėdžius jau buvo atvykę dabartinis ir buvęs premjeras, finansų ministrė, buvę ir dabartiniai Lietuvos banko vadovai, „Snoro“ laikinasis ir nuolatinis administratoriai, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos, Valstybės saugumo departamento ir kitų tarnybų atstovai.
Primename, kad praėjusių metų lapkritį Vyriausybė nacionalizavo banką, nustačius didelį turto trūkumą. Vėliau buvo priimtas sprendimas dėl bankroto. Pagrindiniai banko akcininkai Vladimiras Antonovas ir Raimondas Baranauskas šiuo metu yra Londone, kur svarstoma jų byla dėl ekstradicijos Lietuvai.
