„Pradinė analizė dar buvo padaryta 2009 m. ir 2009 m. buvo aišku, kad bankas yra iš esmės nemokus“, - sakė M. Leika, vėliau patikslinęs, kad buvo matyti prielaidų, kad bankas buvo nemokus, tačiau jos nebuvo patikrintos.
Paklaustas, kodėl banko nemokumo prielaidos nebuvo patikrintos, jis sakė, jog „šiuos klausimus turbūt reikėtų užduoti tuometiniams banko vadovams“. Iki Vito Vasiliausko Lietuvos bankui vadovavo Reinoldijus Šarkinas.
Anksčiau į laikinąją Seimo komisiją kviestas R. Šarkinas teigė nematęs galimų grėsmių banko mokumui.
Pasak M. Leikos, galimos prielaidos dėl „Snoro“ nemokumo buvo pateiktos atskiriems Lietuvos banko valdybos nariams, tačiau kodėl banko valdyba nedarė išvadų jis nesiima spręsti.
„Tos problemos nebuvo atsiradusios staiga. Tos problemos kaupėsi metų metus, apie jas buvo galima numanyti, tiesiog, kadangi mes kalbame apie teisnius procesus, tai tam, kad priimti sprendimą, reikia turėti aiškius įrodymus. Iki tol, kol buvo gauti aiškūs įrodymai, sakysime, iš Šveicarijos institucijų, mes galėjome vadovautis tik prielaidomis, tos prielaidos vėliau, kaip mes matome, pasitvirtino“.
Pasak jo, banko nemokumą lėmė keli dalykai: paskolų nuostoliai, vertybiniai popieriai, kuriais bankas negalėjo laisvai disponuoti ir kurie galėjo būti įkeisti užsienyje, t.y. rizikingai investuoti.
„Tai buvo prielaidos, o tam, kad surinktum įrodymų, reikia imtis atitinkamų veiksmų: paklausti atitinkamų priežiūros institucijų, kitų šalių bankų ir t.t. Aišku, jeigu niekas tų veiksmų nesiima, tai tokiu atveju tos prielaidos taip ir lieka prielaidomis“, - sakė M. Leika.
Anot M. Leikos, prielaidos buvo patikrintos, kai Lietuvos bankui pradėjo vadovauti V. Vasiliauskas.
Banko veiklą palygino su finansine piramide
„Jeigu atsimenate 2008 m. mini skandalą, kada buvo cituojama Finansinio stabilumo apžvalga ir sakoma, kad vienas bankas yra galimai nemokus, remiantis testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatais, ta informacija, šiokia tokia, buvo, tos prielaidos buvo, bet po to buvo kartojama, kad viskas yra gerai“ - sakė jis.
Pasak jo, „Snoro“ veiklą galima palyginti su finansine piramide: kol bankas surinkdavo daug indėlių už aukštas palūkanas, tol jis galėjo maskuoti nuostolius, tačiau, kai indėlininkai supanikuoja ir bankas negali visiems grąžinti jų lėšų – jis tampa nemokus.
„Šiuo atveju mes turime tokią situaciją, kai bankas sakė, kad jis turi labai daug likvidžių lėšų, bet iš tikrųjų tomis lėšomis jis negalėjo disponuoti, - sakė M. Leika. - O ataskaitas galima piešti, bet jas reikia visada patikrinti."
M. Leika dalyvavo derantis dėl laikinojo administratoriaus
Po komisijos posėdžio M. Leika sakė, kad į Seimą buvo kviečiamas ir dėl to, kad dalyvavo derantis dėl laikinojo administratoriaus „Snorui“.
Paklaustas, su keliomis kompanijomis vyko derybos dėl banko administravimo kainos, M. Leika sakė: „Mes negalime skelbti kažkokio viešo konkurso ir vykdyti kažkokios kainų apsaugos, ta procedūra buvo ganėtinai konfidenciali ir buvo kalbama su keletu kompanijų, tik keletu, tam, kad nebūtų informacijos nutekėjimo.“
Jis patvirtino anksčiau skelbtą informaciją, kad derybos su potencialiais „Snoro“ administratoriais prasidėjo likus kelioms dienoms iki „Snoro“ nacionalizavimo.
„Visas procesas yra komplikuotas dėl to, kad Lietuvos įstatymų bazė skiriasi nuo užsienio šalių. Pagal Lietuvos įstatymus, administratorius turėjo atsakyti, sakysime, na, jis turėjo tą civilinę atsakomybę, jeigu kreditoriai apskundžia jo veiksmus, ta atsakomybė yra ganėtinai didelė, neribota, ir todėl dalis tų kompanijų, su kuriomis mes kalbėjomės, atsisakė dėl didelės teisinės rizikos, nenorėjo, ir tas procesas dėl to buvo komplikuotas“, - sakė M. Leika, tačiau nepatikslino, vadovaujantis kurios šalies teise sutartis buvo pasirašyta.
Pasak jo, administratoriaus Lietuvoje nebuvo ieškoma dėl patirties trūkumo.
Komisija darbą vykdo vadovaudamasi 14 klausimų, nagrinėjančių bankų kontrolės, „Snoro“ bankroto ir galimų piktnaudžiavimų klausimus.
Į komisijos posėdžius jau buvo atvykę buvę ir dabartiniai Lietuvos banko vadovai, „Snoro“ laikinasis ir nuolatinis administratoriai, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos, Valstybės saugumo departamento ir kitų tarnybų atstovai.
Laikinajai komisijai vadovauja Valentinas Mazuronis, atstovaujantis partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcijai.
Primename, kad praėjusių metų lapkritį Vyriausybė nacionalizavo banką, nustačius didelį turto trūkumą. Vėliau buvo priimtas sprendimas dėl bankroto. Pagrindiniai banko akcininkai Vladimiras Antonovas ir Raimondas Baranauskas šiuo metu yra Londone, kur svarstoma jų byla dėl ekstradicijos Lietuvai.
