V. Mazuronis pareiškė padavęs į teismą vieną iš I. Degutienės patarėjų – Dalių Egidijų Stanciką. Jam „tvarkietis“ reikalauja iškelti baudžiamąją bylą dėl šmeižto.

„Nusišalinu nuo posėdžio pirmininkavimo, balsavimo ir pasisakymų. Pasekti savo pavyzdžiu taip pat kviečiu Valentiną Mazuronį, kuris su motina kartu turėjo indėlį, kurį jau atsiėmė, „Snoro“  banke, ir Algirdą Butkevičių, už savo ypatingus ryšius su „Snoro” banku, kuriuos pademonstravo gaudamas neteisėtu būdu perduotus finansinius dokumentus“, - nusišalindama nuo balsavimo kalbėjo I. Degutienė.

Opozicija tokiais raginimais pasipiktino ir pradėjo kaltinti valdančiuosius perrašius posėdžio darbotvarkę ir esą tik imituojant norą formuoti „Snoro“ bankroto tyrimo komisiją.

V. Mazuronio teigimu, posėdžio darbotvarkė buvo pakeista – esą iš pradžių turėjo būti sprendžiamas ir „Snoro“ komisijos klausimo svarstymas, ir priėmimas. O valdantieji esą ėmėsi perrašyti darbotvarkę ir pirmadienio Seimo posėdyje apsiriboti tik svarstymu, komisijos formavimą nukeliant ateičiai.

„Tvarkiečių“ frakcijos seniūnui antrino ir opoziciniai socialdemokratai.

Posėdžiui pirmininkaujančiam Erikui Tamašauskui paskelbus balsavimą, tvirtinant darbotvarkę be „Snoro“ komisijos klausimo priėmimo, Seimo salėje pasigirdo pasipiktinimo šūksniai.

Premjeras Andrius Kubilius pareiškė, esą viskas vykdoma pagal Seimo statutą. „Norėčiau aiškiai išgirsti iš A. Butkevičiaus atsakymą į Seimo pirmininkės išsakytą raginimą nusišalinti nuo komisijos svarstymo reikalų“, - pridūrė A. Kubilius, aiškindamas, esą socdemų lyderis turi nusišalinti, kadangi jo gauti dokumentai apie I. Degutienės sūnaus verslo sandorius „Snore“ gali būti traktuojami kaip įstatymo pažeidimas.

Vyriausybės vadovo žodžiais, nuo svarstymo nusišalinti turi dar 40 Seimo narių, pasirašiusių po „Snoro“ kreditorių asociacijos inicijuoti kreipimusi į Konstitucinį Teismą.

E. Tamašauskas nenusileido opozicijai – komisijos klausimas darbotvarkėje buvo tvirtinamas be priėmimo. Didesnio pasipriešinimo tai vis dėlto nesulaukė: už tokią darbotvarkę balsavo 121 parlamentaras, prieš – 1, susilaikė 5.

Iš opozicijos nuaidėjo kaltinimai, esą Seimo posėdis pirmadienį rengiamas specialiai, mat šią dieną Londone vyksta „Snoro“ buvusių savininkų – Vladimiro Antonovo ir Raimondo Baranausko – ekstradicijos bylos svarstymas. Krašto apsaugos ministrė, konservatorė Rasa Juknevičienė replikavo, esą tokia posėdžio diena – opozicijos bendradarbiavimo su V. Antonovo advokatais rezultatas. Esą taip opozicija padeda buvusiam „Snoro“ savininkui įrodinėti, esą jo byla Lietuvoje yra politizuota.

Liberalcentristas, sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys pareiškė, esą V. Antonovo ir R. Baranausko advokatai jau įgijo ginklą prieš Lietuvą. Mat socialdemokratė Birutė Vėsaitė posėdžio metu bankininkus vadino „kriminaliniais nusikaltėliais“, o tai esą galima traktuoti kaip bylos politizavimo įrodymą.

Po diskusijos paskelbtas balsavimas dėl „Snoro“ komisijos klausimo tolesnio svarstymo. Už pasisakė 115 parlamentarų, prieš – 4, susilaikė 4.

Komisijos formavimui pritarti ragino Seimo Audito komiteto pirmininkė Loreta Graužinienė. Ji užsiminė, esą jos vadovaujamą komitetą pasiekė tokia informacija, kurios šis komitetas nebegalės nagrinėti.

„Iš komiteto kompetencijos ribų išeina labai svarbūs klausimai, o tai liečia visą Seimą. (...) Man kyla pagrįsta abejonė, ar nebuvo viršyti įgaliojimai pasirašant sutartį“, - kalbėjo L. Graužinienė.

Po dar šiek tiek užsitęsusių debatų paskelbtas balsavimas dėl šio klausimo traukimo į neeilinės Seimo sesijos darbų programą. Už pasisakė 102 Seimo nariai, susilaikė 11, balsavusių prieš nebuvo.

Tęsiant klausimo svarstymą, pasisakyti „Snoro“ klausimu užsiregistravo net 28 Seimo nariai. Paskaičiuota, kad jų pasisakymai būtų trukę net pusketvirtos valandos. Vis dėlto Seimas nusprendė apriboti diskusijų trukmę.

Nutarta, jog diskutuoti bus leista pusantros valandos.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras teigė balsuosiąs už komisijos sudarymą. Tačiau jis pabrėžė, kad Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog parlamentinės komisijos neturi kištis į kitų institucijų, šiuo atveju – Lietuvos banko ir teisėsaugos – darbą. S. Šedbaras taip pat akcentavo, kad komisijos veikla gali būti panaudota siekiant įrodyti, kad V. Antonovo ir R. Baranausko byla yra politizuota.

I.Degutienės patarėją padavė į teismą dėl šmeižto

Pradėdamas savo pasisakymą, „tvarkietis“ V. Mazuronis pareiškė padavęs vieną I. Degutienės patarėjų į teismą dėl šmeižto.

„Nematau jokių interesų maišymo ar nemaišymo dalykų. Dėl galimo šmeižto, kuris yra paskleistas mano atžvilgiu Seimo pirmininkės patarėjo Daliaus Egidijaus Stanciko (...) kreipiausi į teismą, prašydamas iškelti jam baudžiamąją bylą“, - kalbėjo partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcijos seniūnas.

D. E. Stancikas V. Mazuronį esą užrūstino savo pasisakymais vienoje televizijos laidoje. Anot „tvarkiečio“, I. Degutienės patarėjas jį melagingai apkaltino nuslėpus, jog turėjo „Snoro“ akcijų.

V. Mazuronis taip pat ragino nekarpyti komisijos darbų sąrašo – esą taip parlamentinė komisija būtų „iškastruota“.

A.Butkevičius: mėginama nukreipti dėmesį

Socdemų lyderis A. Butkevičius priminė, kaip A. Kubilius, būdamas opozicijos lyderiu ankstesnės kadencijos Seime, ragino sukurti komisiją dėl tuomečio premjero Algirdo Brazausko šeimos verslo.

Dabar, A. Butkevičiaus teigimu, konservatoriai savo požiūrį pakeitė.

Čia jis vėl priminė savo turimus dokumentus apie I. Degutienės sūnaus verslo „Snore“ jau po banko veiklos sustabdymo iš dalies padengtą paskolą.

„Supratau, kad žūtbūt mėginama nukreipti dėmesį nuo dokumento turinio į jo atsiradimo aplinkybes“, - sakė A. Butkevičius.

Jis taip pat skaitė iš „vieno klaipėdiečio“ gautą laišką, kuriame uostamiesčio gyventojas skundėsi papuolęs į panašią padėtį, kokioje buvo I. Degutienės sūnaus verslas, tačiau „Snoras“ finansinės operacijos neatliko.

Liberalcentristas Artūras Melianas pareiškė susilaikysiąs ir retoriškai klausė, ar bent viena parlamentinė komisija yra davusi konkrečios naudos Lietuvos žmonėms. Esą visos lig šiol formuotos komisijos ekonominiais klausimais tebuvo naudojamos politikavimui.

A.Kubilius: bandoma paveikti „Snoro“ administravimą

Premjeras A. Kubilius akcentavo, kad komisija reikalinga. Tačiau pirmiausiai – galimiems bandymas paveikti „Snoro“ turto pardavimo aplinkybes.

„Kam reikalinga komisija šiuo metu parlamente? Tai dėl tų procesų, kuriuos matome šiuo metu. (...) Valstybė patikėjo administratoriui pravesti bankroto procedūrą tokio turto, kurio vertė yra maždaug 4 mlrd. Lt. (...) Tokio turto Lietuva vienu metu per 20 nepriklausomybės metų nėra pardavinėjusi. Ir šį procesą bandoma įtakoti. Aš manau, kad iš tikrųjų reikalinga komisija, kuri ištirtų tokio proceso aplinkybes“, - kalbėjo Vyriausybės vadovas, vėl primindamas galimai neteisėtą „Snoro“ dokumentų apie I. Degutienės sūnaus verslą nutekinimą A. Butkevičiui bei 40 parlamentarų kreipimąsi į Konstitucinį Teismą.

Tikrinimų sąraše – ir Lietuvos banko valdybos narių giminaičiai

Konservatorių frakcijos seniūnas Jurgis Razma atsiėmė savo siūlymą išbraukti dalį tyrimo komisijos jurisdikcijai pavesti siūlomų klausimų, su sąlyga, kad opozicija sušvelnins dokumento preambulę, kurioje esą iš anksto konstatuojamas Lietuvos banko kaltumas. Tokiam variantui parlamentas pritarė bendru sutarimu.

Pagal lig šiol suformuotą „Snoro“ komisijos modelį, ją sudaryti 12 parlamentarų. Be opozicijos reikalavimų, į komisijos darbotvarkę siūloma įtraukti ir punktą dėl galimo interesų konflikto, į kurį galimai papuolė 40 Seimo narių, kurie kreipėsi dėl „Snoro“ į Konstitucinį Teismą.

Konservatorius Naglis Puteikis pasiūlė komisijos uždavinių sąrašą papildyti tyrimu dėl indėlių sertifikatų, mat daugelis „Snoro“ klientų nežinojo, jog tokiu būdu investuoti pinigai nėra apdrausti. Jis taip pat pasiūlė praplėsti tikrinimų ratą: tirti Lietuvos banko valdybos narių ryšius su komerciniais bankais, kur daugelis jų turi giminaičių, bei vertinti ne tik centrinio šalies banko, bet ir kitų institucijų darbą „Snoro“ istorijoje. Šiam pasiūlymui parlamentas pritarė didžiule balsų dauguma.

Komisija savo išvadas turėtų pateikti iki birželio 1 d.

Po svarstymo tokioms nuostatoms pritarta. Už balsavo 97 Seimo nariai, prieš – 9, susilaikė 15.

I.Degutienė pasiūlė paskubėti

I. Degutienė pasinaudojo savo, kaip Seimo pirmininkės, teise ir pasiūlė dėl komisijos formavimo spręsti ypatingos skubos tvarka. To iš jos viso posėdžio metu reikalavo opozicija.

Seimo vadovė pabrėžė pati tolesniame „Snoro“ komisijos svarstyme nedalyvausianti ir nebalsuosianti.

Už I. Degutienės pasiūlymą dėl komisijos spręsti ypatingos skubos tvarka balsavo 111 parlamentarų, prieš – 4, susilaikė – taip pat 4.

Pritarus ypatingos skubos tvarkai, Seimo posėdyje padaryta pusvalandžio pertrauka.