Atsisveikinimas su „snoriukais“
Pranešta, kad draustus indėlius turėjusius banko klientus lėšos turėtų pasiekti iki Naujųjų metų per kitą valstybės pasirinktą banką, visiems kitiems sugrąžintina dalis priklausys nuo to, kaip bankroto administratoriui pavyks parduoti likutinį banko turtą. Žinoma, kol kas niekas negalvoja, kaip kam ir už kiek pavyks parduoti banko „Snoras“ pasididžiavimo objektą – garsiuosius „snoriukus“. Šiuos patogius klientų aptarnavimo punktus buvo galima rasti net ten, kur nė vienas bankas kojos nebuvo įkėlęs.
„Priežastys, nulėmusios tokį valdybos sprendimą, buvo susijusios su banko turtine padėtimi, administratorius patvirtino turto sumažėjimą maždaug 3,4 mlrd. litų“, – po susitikimo Vyriausybėje žurnalistams sakė Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas. Pasak jo, banke trūko indėlių, vertybinių popierių, nebuvo suformuoti atidėjiniai.
„Tai buvo finansinių machinacijų įstaiga, viliojusi indėlininkų pinigus pusiau piramidiniais būdais, naudojusi juos savo akcininkų V. Antonovo ir R. Baranausko finansinėms operacijoms finansuoti“, – teigė Vyriausybės vadovas Andrius Kubilius.
„Įvertinus galimybes pertvarkyti banką, mes nematėme jokių priežasčių, kad bankas galėtų sėkmingai gyvuoti. Pelningumo rodikliai rodė, kad jis dirbtų nuostolingai. Kad bankas galėtų pelningai dirbti, būtų reikėję 40 proc. plėtros, kas yra nerealu, arba 80 proc. sumažinti išlaidas, kas taip pat yra nerealu. Visiems mokesčių mokėtojams ekonomiškiausias variantas būtų pradėti bankroto procedūrą“, – kodėl buvo atsisakyta minties skaidyti „Snorą“ į „gerą“ ir „blogą“ bankus, aiškino V. Vasiliauskas.
„Žmonėms niekuo nereikia rūpintis – nešti prašymų, pareiškimų. Visa informacija bus pateikiama viešai. Visi apdrausti indėliai bus perkelti į banką, su kuriuo susiderėsime. Per Naujuosius metus visi indėlininkai jau turės būti atgavę visus pinigus“, – žurnalistams kalbėjo finansų ministrė Ingrida Šimonytė.
Nedraustus indėlius (daugiau kaip 100 tūkst. eurų) banke laikę klientai dalį lėšų turėtų atgauti bankroto administratoriui pardavus likusį likvidų turtą.
Apgavo ramybė
Per nepriklausomybės laikotarpį Lietuvoje bankrutavo iš viso 14 bankų, tiesa, ankstesniais laikais nebuvo Indėlių draudimo įstatymo, tad žmonės ir įmonės patirdavo nepalyginamai didesnių nuostolių, juo labiau kad buvo kur kas neturtingesni.
1999 metų banko „Litimpex“ bankrotas sukėlė nemažai smulkesnių įmonių bankrotų. Tai vėliausiai bankrutavęs bankas Lietuvoje – ištisus 12 metų dėl bankų gyvenome ramiai.
Prieš tai, 1997 metais, bankrutavo „Tauro“ bankas. Byla teismui buvo perduota tik 2002-aisiais, nuosprendis paskelbtas 2006 metais. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas buvusiam „Tauro“ banko valdybos pirmininkui Gintarui Terleckui skyrė 4 metų ir 2 mėnesių, jo pirmajai pavaduotojai Rasai Šerėnienei – 2 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Pritaikius Amnestijos įstatymą, nepilnamečių vaikų turinti moteris nuo laisvės atėmimo bausmės atleista. Minėti asmenys pripažinti kaltais dėl maždaug 1,5 mln. litų pasisavinimo, apie 3 mln. litų turto iššvaistymo. Galėjęs tapti pagrindiniu kaltinamuoju, „Tauro“ banko valdybos pirmininkas Genadijus Konopliovas baigė gyvenimą savižudybe.
„Sekundė“ – slogus prisiminimas
Pirmasis komercinis bankas Lietuvoje buvo įkurtas 1990 metais (tuomet dar lietuviško kapitalo „Vilniaus“ bankas). Pirmasis banko bankrotas įvyko 1994-aisiais. „Sekundės“ banko pavadinimas iki šiol dar daugeliui kelia slogius prisiminimus.
1992-aisiais per televiziją ir spaudoje nuolat skambėjo šūkis „Reikia pinigų – pinigų yra“. Finansinių žinių nepertekusius žmones taip sužavėjo dešimtimis skaičiuojamos palūkanos, kad kai kurie „Sekundei“ ne tik patikėjo visas savo santaupas bei laidotuvių pinigus, bet net ir pardavė butus, kad po metų iš palūkanų nusipirktų du ar net tris.
1994 metų gruodį žlugusi „Sekundė“ palietė apie 15 tūkst.
indėlininkų. Per dvejus metus šis bankas surinko daugiau kaip 15 mln. JAV dolerių (lito įvedimo dienos kursu – apie 67,5 mln. litų) ir apie 3 mln. tuomečių Vokietijos markių (8 mln. litų) – neregėtas tais laikais sumas. Žmonės būriavosi prie „Sekundės“ banko būstinės Kaune, kūrė komitetus, varstė teismų duris, kol teko susitaikyti su mintimi, kad pinigai prapuolė negrįžtamai.
1996-ųjų vasarį dėl svetimo turto iššvaistymo ir kitų finansinių nusikaltimų „Sekundės“ banko prezidentas Gintaras Dilys buvo nuteistas kalėti 7 metus, tačiau pinigai taip ir neatsirado. Tai ilgiausiai už finansinius nusikaltimus Lietuvoje kalėjęs žmogus, bet kalbama, kad jis buvo tik atpirkimo ožys. Turtus iš patiklių žmonių susikrovę šešėliniai banko valdytojai apskritai nebuvo nuteisti ir, galimas daiktas, iki šiol sėkmingai naudojasi iš žmonių išviliotais pinigais.
Žadama bylinėtis
Jau dabar aišku, kad žmonės ir verslo įmonės iš „Snoro“ atgaus ne visus pinigus. Nukentėjusieji jau susibūrė į Indėlininkų ir kreditorių asociaciją, kuriai vadovauja Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danukas Arlauskas. Lapkričio 21 dieną oficialiai įregistruota asociacija jau vienija kelias dešimtis nukentėjusių Lietuvos įmonių ir daugiau nei 300 privačių asmenų.
Jau pateikti fizinių ir juridinių asmenų ieškiniai juos pripažinti nukentėjusiaisiais bei civiliniais ieškovais ir atlyginti žalą, kuri siekia beveik 1,5 mln. litų. Nukentėjusieji ieško būdų užsitikrinti teisines galimybes pretenduoti į savo pinigus, jei tokių garantijų jiems nesuteikia banką perėmusi valstybė.
„Manome, kad atsakingi asmenys turi būti patraukti baudžiamojon ir civilinėn atsakomybėn, užtikrinant jų nekaltumo prezumpciją ir konstitucines teises į gynybą, sąžiningą ir nešališką teismą. Tai sudarys papildomas prielaidas nukentėjusiems asmenims gauti teisingą kompensaciją už patirtus praradimus. Esame pasirengę visapusiškai ir veiksmingai bendradarbiauti su ikiteisminio tyrimo institucijomis, siekiant minėtų tikslų“, – pabrėžė „Snoro“ indėlininkų ir kreditorių asociacijai talkinančios advokatų kontoros „Raidla Lejins & Norcous“ Ginčų sprendimo praktikos grupės vadovas, advokatas Rimantas Simaitis.