Turimais duomenimis, 68,1 proc. „Snoro“ akcijų valdantis Vladimiras Antonovas ir 25,3 proc. akcijų dalies savininkas Raimondas Baranauskas dar 2009 m. rugpjūčio 31 d. įsigijo banko neterminuotų skolos vertybinių popierių kiekvienas už 10,5 mln. eurų (36,2 mln. Lt).

Kasmet jiems buvo mokamos 8 proc. metinės palūkanos arba po 2,9 mln. Lt per metus.

2009 m. vasarą „Snoro“ platinamų obligacijų palūkanos svyravo tarp 7-10 proc. 2010 m. dėl sumažėjusių tarpbankinių palūkanų litais (VILIBOR) ir eurais (EURIBOR) indėlių ir obligacijų palūkanos gerokai smuko.

Šiemet jos jau buvo apie 4-5 proc., taigi didžiausiems banko akcininkams mokamos palūkanos buvo dvigubai didesnės.

„Nėra duomenų, jog bankui nenaudingas sutartis būtų planuota nutraukti“, – nurodoma DELFI turimuose dokumentuose.

Lietuvoje veikiantys bankai įprastai neparduoda neterminuotos trukmės obligacijų, dažniausiai jos platinamos terminuotam laikotarpiui, pavyzdžiui, vieneriems ar keleriems metams.

Dokumentai rodo, kad R. Baranauskas šį rugpjūtį dar įsigijo banko obligacijų už 300 tūkst. eurų (1 mln. Lt), už kurias mokamos 5 proc. palūkanos, o šią liepą pirktiems indėlių sertifikatams už 5 mln. Lt numatytos 5,5 proc. palūkanos.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas DELFI sakė, kad tokios banko akcininkams mokamos pernelyg aukštos palūkanos.

„Normaliai tokie dalykai neturi būti daromi. Banko savininkai, valdyba neturėtų daryti tokių biznių. Lietuvos indėlių draudimas taip pat numato, kad valdybos narių ir susijusių asmenų indėliai nedraudžiami. Žinoma, obligacijoms ir taip negalioja draudimas. Be abejo, kad per didelės, nenormalios palūkanos, aiškus piktnaudžiavimas valdžia. Viskas, kas išsiskiria iš visų kitų, yra nenormalu, juo labiau banko vadovams“, – komentavo jis.

Ekonomistas Valdemaras Katkus DELFI sakė, kad kiekviena kredito institucija gali pati susikonstruoti tokį vertybinį popierių, koks tenkina klientų poreikius, tačiau pripažino, kad 8 proc. palūkanos yra labai aukštos.

„Finansų inžinerija leidžia sukonstruoti įvairiausių dalykų pagal klientų poreikius, tai bankas nustato savo taisyklėse, jeigu nepažeidžia tos šalies įstatymų. Palūkanos yra siaubingai aukštos, čia jau kaip bankas nusistatė“, – komentavo jis.

Tuo metu Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis DELFI sakė, kad didieji Europos ir JAV bankai siūlo panašius investicinius produktus.

„Atsižvelgiant į tai, kad nėra termino, jos nėra didelės. Dabar rinkoje galėtumėte nusipirkti „Danske“ banko panašų produktą, kur palūkanos būtų didesnės“, – teigė jis.

DELFI primena, kad įvertinusi „Snoro“ finansinę būklę lapkričio 16 d. Vyriausybė nusprendė nacionalizuoti penktą pagal dydį banką.

Trečiadienį Generalinė prokuratūra paskelbė V. Antonovo ir R. Baranausko tarptautinę paiešką. Abu buvę banko vadovai pripažinti įtariamaisiais dėl turto pasisavinimo stambiu mastu, dokumentų klastojimo, R. Baranauskas – ir dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi.

Visi gyventojų ir įmonių indėliai iki 100 tūkst. eurų (345 tūkst. Lt) yra apdrausti ir bus grąžinti, o visi kreditoriai dalinsis tai, kas liks iš banko turto.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją