Vandens tiekimo įmones vienijančios asociacijos vadovas Bronius Miežutavičius Lietuvos pramonininkų konfederacijos posėdyje tvirtino, kad vandens tiekimo įmonės skaudžiai nukentėjo dėl situacijos, susidariusios „Snore“.

Jo teigimu, didžiausią – daugiau nei 4 mln. Lt – indėlį „Snore“ turi bendrovė „Klaipėdos vanduo“.

„Tai įmonei tikrai didelė suma, nes jos metinė apyvarta yra daugiau nei 42 mln. Lt“, – tvirtino B. Miežutavičius.

„Snore“ 2,6 mln. Lt indėlį turėjo ir „Dzūkijos vandenys“, kurių metinė apyvarta yra 10 mln. Lt.

„Biržų vandenys“, turintys 2 mln. Lt apyvartą, „Snore“ buvo pasidėję 1 mln. Lt, o „Druskininkų vandenys“ – 0,5 mln. Lt.

Gali gulti ant vartotojų pečių

„Klaipėdos vandens“ generalinis direktorius Leonas Makūnas žurnalistams vylėsi, kad Vyriausybė sugalvos, kaip nenuskriausti šių įmonių.

„Akivaizdu, kad mūsų lėšos nėra draustos ir tikiuosi, kad Vyriausybės žingsniai nepablogins tokių kaip mes situacijos. Aš manau, kad noras pirmiausiai grąžinti draustus indėlius pažeidžia tokių kaip mes kreditorių interesus, nes taip sumažėja mūsų galimybė atgauti skolą. Aš manau, kad visiems kreditoriams Vyriausybė turėtų grąžinti vienodą procentą, o kiek neužteks draustiems indėliams, pridėti iš draudimo fondo“, – kalbėjo jis.

Galiausiai įmonės nuostoliai gali gulti ant vartotojų pečių.

„Tai reiškia, kad įmonė turės nuostolius, o juos turės dengti visi vartotojai. Sutartys yra pasirašytos ir jų neįmanoma atšaukti, vadinasi, visus investicinius projektus turėsime įvykdyti. Jeigu neatgausime lėšų, gali tekti skolintis kituose bankuose“, – tęsė bendrovės vadovas.

Nemaža dalis lėšų turėtų būti skirta europiniam Klaipėdos nuotekų valyklos dumblo džiovinimo projektui, todėl greičiausiai jis vėluos.

„Mums atsiveria didelė skylė, nes 3 mln. Lt turėsime sumokėti šiemet, vadinasi, juos turėsime sumokėti ir sukaupti iš kitų bankų ir blogiausiu atveju skolintis. Jeigu reikėtų skolintis, tai nespėtume iki Naujųjų metų, taigi vėluotume su mokėjimais“, – sakė L. Makūnas.

Jis pripažino, kad indėlis „Snore“ atsirado, nes šis bankas siūlė geriausias palūkanas.

„Žiūrėjome, kaip protingiausiai panaudoti pinigus, kad jie neštų naudą. Todėl tam tikrą nemažą dalį lėšų padėjome į „Snorą“, kuris davė didžiausias palūkanas“, – sakė „Klaipėdos vandens“ direktorius.

Kenčia kelios dešimtys didžiųjų

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas tvirtino, kad Lietuvoje dėl „Snore“ įšaldytų pinigų kenčia keliasdešimt didelių šalies įmonių.

„Manau, kad jeigu dar porą savaičių užsitęs lėšų įšaldymas, bankrotas yra neišvengiamas, ypač mažesnių įmonių. Neramina ir tai, kad nemažai didelių įmonių, kurios Lietuvoje yra gerai žinomos ir įdarbinusios ne vieną tūkstantį darbuotojų, didžiąją dalį lėšų laikė „Snore“. Galbūt kai kurių prekinių ženklų, kuriais šiandien didžiuojamės, po mėnesio nebeturėsime. Mastas nėra didelis, pagrindo panikai nėra, bet yra kelios dešimtys tikrai didelių įmonių, kurioms tai gali grėsti apyvartos sumažėjimu, o jei tai ilgiau užsitęs, net ir bankrotu“, – žurnalistams sakė jis.

S. Besagirsko teigimu, tokia situacija susidarė dėl to, kad imant kreditą iš banko šis reikalaudavo į jį persikraustyti su visomis sąskaitomis.

„Rizika visada yra didelė, bet buvo situacija, kad skandinavų bankai neskolindavo, o mažesnieji skolindavo, bet šiek tiek brangiau. Įmonėms nebuvo kitos išeities, arba skoliniesi iš „Snoro“ šiek tiek brangiau ir su visais produktais eini į „Snorą“ arba negauni kredito“, - kalbėjo jis.

Pašnekovas priekaištų dėl Vyriausybės ir Lietuvos banko veiksmų priekaištų neturėjo – viskas vyksta pakankamai greitai.

DELFI primena, kad trečiadienį neeiliniame posėdyje Vyriausybė nusprendė nacionalizuoti penktą pagal dydį banką Lietuvoje.

Tai nuspręsta padaryti įvertinus banko finansinę būklę ir įtarus, kad jo įsipareigojimai gali būti didesni nei turtas.

Jam paskirtas laikinasis administratorius, kuris analizuoja situaciją banke. Šiuo metu „Snoro“ veikla yra apribota: per parą galima išsigryninti iki 500 Lt. Nuo trečiadienio žadama leisti iki 500 Lt kasdien išsiimti ir banko skyriuose.

Valstybės institucijos pabrėžia, kad gyventojų indėliai iki 100 tūkst. eurų, tiek terminuoti, tiek ir laikomi sąskaitose, yra 100 proc. apdrausti.

Skaičiuojama, kad šiame banke gyventojai yra padėję 4 mlrd. Lt indėlių.

Rusijos pilietis Vladimiras Antonovas valdo 68,10 proc., o Lietuvos pilietis Raimondas Baranauskas – 25.3 proc. banko akcijų, likusi dalis priklauso smulkiesiems akcininkams.

Abu didžiausi „Snoro“ akcininkai, pasak A. Kubiliaus, yra įtariami finansiniais nusikaltimais.