Išdavus leidimą įregistruoti banko „Snoras” įstatų pakeitimus Vladimiras Antonovas ir Raimondas Baranauskas, kartu valdę per 90 proc. banko akcijų, vėl galėtų tapti banko akcininkais. Valdyba konstatavo, kad įstatų registravimas pažeistų banko kreditorių turtinius interesus. Centrinis bankas taip pat teigia, kad pagrindiniai akcininkai „nėra nepriekaištingos reputacijos asmenys", tad tai prisidėjo prie sprendimo.
Bankas siekė padidinti įstatinį kapitalą nuo 494 mln. Lt iki 874 mln. Lt.
Daugiausiai naujos emisijos akcijų išpirko V.Antonovas, R.Baranauskas ir fondas „JFP Emerging Europe Momentum Fund”.
Pirkę naujos emisijos „Snoro” akcijų gali tikėtis pinigų grąžinimo. Banko akcijas apmokėję asmenys įgijo teisę reikalauti, kad „Snoras” jiems grąžintų už pasirašytas akcijas sumokėtas lėšas. Reikalavimai raštu turėtų būti pateikti „Snorui”.
Tačiau, anot Lietuvos banko, šiuo metu už pasirašytas akcijas sumokėtų lėšų grąžinimo investuotojams klausimas, kaip ir kitų banko kreditorių reikalavimų vykdymo klausimai, turėtų būti sprendžiami atsižvelgiant į tai, kad „Snorui” yra nustatyti banko veiklos apribojimai ir paskirtas laikinasis administratorius.
Tuo tarpu Investuotojų asociacija, ginanti smulkiųjų akcininkų interesus, mano, kad neužregistruotos „Snoro“ akcijų emisijos pirkėjai – smulkieji investuotojai – neturėtų būti laikomi „Snoro“ kreditoriais, nes bankas neturėjo teisės šių lėšų naudoti tol, kol neužregistruoti banko įstatai, praneša Investuotojų asociacija.
„Kaip jau skelbėme anksčiau, akcijų pirkimui sukauptos lėšos yra saugomos atskiroje sąskaitoje, atidarytoje banke „Finasta“. Kadangi emisija neišleista, šios lėšos nepriklausė ir nepriklauso bankui „Snoras“ todėl jos turi būti grąžintos investuotojams“, - sakė Investuotojų asociacijos valdybos narė Daiva Ušinskaitė-Filonovienė.
Smulkieji investuotojai, nesusiję su pagrindiniais „Snoro“ akcininkais, pirmajame akcijų platinimo etape buvo pareiškę norą „Snoro“ akcijų už beveik 13 mln. litų, akcijų galėjo būti pirkta ir vėlesniuose emisijos platinimo etapuose.
Rusijos pilietis Vladimiras Antonovas valdė 68,1 proc., o R.Baranauskas – 25 proc. banko akcijų, likusi dalis priklauso smulkiesiems akcininkams.
