Asociacijos vadovas Danas Arlauskas pirmadienį pateikė siūlymus Vyriausybei ir Lietuvos bankui, kaip būtų galima išsaugoti „Snoro“ veiklos tęstinumą apsaugant visų banko indėlininkų ir kreditorių interesus ir sumažinant neigiamą poveikį šalies ūkiui ir žmonėms.
„Blogųjų“ ir „gerųjų“ kreditorių atskyrimas turėtų daugiau neigiamų pasekmių šalies ekonomikai ir bankinei sistemai nei šios problemos sprendimas kitu būdu – rekapitalizuojant banką ir atstatant jį naujam startui su naujais akcininkais ir vadovais“, – sako asociacijos vadovas Danas Arlauskas.
Pasak jo, vadinamųjų „blogųjų“ kreditorių lėšų nurašymas Lietuvai kainuotų skaudžiai – pirminiais skaičiavimais biudžetas netektų iki 750 mln. litų mokesčių, nebūtų sukurta iki 100 tūkst. darbo vietų ir maždaug 5 proc. BVP – tai stagnuojančios pasaulinės ekonomikos kontekste galėtų Lietuvą įstumti į antrąją gilią recesiją.
Tuo tarpu DNB banko vyriausioji analitikė Jekaterina Rojaka teigia, kad siūloma procedūra – banko padalinimu į „gerąjį” ir „blogąjį” – stengiamasi sumažinti galimą žalą ekonomikai. Jos skaičiavimu „Snoras“ bus padalintas į du bankus – vieną su pakankamai tvirtu kapitalu, kad padengtų apdraustus indėlius (apie 1,4 mlrd. eurų; 4,8 mlrd. Lt) ir kitą – su sumažėjusios vertės turtu (apie 955 mln. eurų; 3,2 mlrd. Lt). Pirmasis bankas bus kuo greičiau paruoštas pardavimui, o įsipareigojimai, kurie nepateks į indėlių draudimo mechanizmą, bus stipriai sumažinti.
„Padariniai makroekonomikai būtų sumažinti iki minimumo – valdyti gerajam bankui nereikėtų vyriausybės paramos. Susiklosčius neigiamai situacijai, banko kreditoriams ir akcininkams bus suduotas smūgis, o neigiamas bankas gali padaryti neigiamą įtaką ekonomikos rezultatams, lūkesčiams ir, svarbiausia, skolinimosi išlaidoms”, - teigia analitikė.
Kaip skaičiuoja asociacija, norėdama išsaugoti bankinės sistemos stabilumą Vyriausybė būtų priversta į sistemą įlieti 2-3 mlrd. Lt. Tuo tarpu pirminiais skaičiavimais, „Snore“ yra 1,6 mlrd. Lt blogų aktyvų, iš kurių rekapitalizavus 0,8-1 mlrd. litų būtų galima išsaugoti banko veiklą ir sumažinti neigiamą poveikį šalies ūkiui ir žmonėms.
Primename, kad valstybė yra apdraudusi iki 100 tūkst. eurų (345 tūkst. Lt) siekiančius indėlius. Didesnėms sumoms, taip pat indėlių sertifikatams bei obligacijoms valstybės draudimas netaikomas.
