Galvos skausmas – nepriimtas įstatymas
Žvejams verslininkams ir mėgėjams šiandien didelį galvos skausmą kelia jau daugiau kaip metus trunkančios Mėgėjiškos žūklės įstatymo keitimo procedūros. Naujajame projekte siūloma uždrausti verslinę žvejybą vidaus vandenyse (išskyrus Kuršių marias), taip pat uždrausti vidaus vandenų plotų nuomą, rekomenduojama leisti visiems nemokamai žuvauti vienu žūklės įrankiu ir kt.
Šiam Aplinkos ministerijos siūlymui nepritaria ne tik Žemės ūkio ministerija, bet ir mokslininkai, žvejybos organizacijos. „Toks siūlomas sprendimas nepagerins žuvų išteklių apsaugos ir nesuaktyvins kovos su brakonieriais. Žvejus mėgėjus ir žvejus profesionalus tenkinantis sprendimas gali būti pasiektas ir be tokių radikalių priemonių“, - neabejojo asociacijų sąjungos „Žuvininkų rūmai“ prezidentas Leonas Kerosierius.
Jo nuomone, didžiausia bėda ta, kad vidaus vandenų žuvininkystė yra atsidūrusi net dviejų ministerijų – Žemės ūkio ir Aplinkos – rankose.
Mokslininkų ir Žuvininkystės departamento prie ŽŪM specialistų duomenimis, vidaus vandenų būklė vis blogėja, juose daugėja menkaverčių žuvų. Anksčiau šiuose vandenyse būdavo sugaunama iki 400 tonų, o dabar tik 19 tonų žuvų.
ŽŪM nuotr.
Nuogąstaujama, kad situacijai nesikeičiant, gali būti sunaikinta iki šiol egzistavusi racionalaus žuvų išteklių naudojimo, apsaugos ir atkūrimo sistema.
Susitikime dalyvavę verslininkai neslėpė, kad dėl tokios verslinės žvejybos politikos jiems teko sustabdyti visas investicijas į šią šaką, nes nesinorėjo rizikuoti. Žuvininkų sąjungos verslinės žvejybos sekcijos vadovas D. Pumputis buvo vienas iš pirmųjų verslininkų, išsinuomojusių ežerus. „Šiandien mes jaučiame, kad mus stumia iš verslo – pirmenybė teikiama žvejams mėgėjams“, - skundėsi verslininkas.
Pasak Žuvininkystės departamento prie ŽŪM generalinio direktoriaus pavaduotojo Algirdo Rusakevičiaus, turim gerus žuvininkystės ūkius, perspektyvias žuvivaisos įmones. Panaudodami ES lėšas, galime sukurti rimtą techninę bazę.
Ėmęsi priemonių, rezultatus galime pajusti jau per 5-6 metus. ,,Ežerai turi būti verslininkų rankose, tada turės ką žvejoti ir mėgėjai. Reikia pamiršti nesutarimus ir pagaliau pradėti ūkininkauti“, - buvo kategoriškas A. Rusakevičius.
„Mes už tai, kad valstybė įžuvintų, mokslininkai rekomenduotų, kiek ko reikia, o tas, kuris nuomojasi, apmokėtų įžuvinimą. Taip nebus, kad ežerą metams už 10 Lt galima išsinuomoti ir tikėtis, kad ten, niekam nekontroliuojant, bus pilna žuvies“, - sakė ŽŪM sekretorius Kazys Sivickis.
Jo nuomonei pritarė ir Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas dr. Egidijus Bukelskis. „Žvejyba vidaus vandens telkiniuose turi būti subalansuota ir remtis mokslinių tyrimų išvadomis. Šiandien šie tyrimai nepakankami, todėl jiems turi būti skirta daugiau dėmesio ir lėšų“.
Buvusioje kiaulių fermoje augins žuvis
Lietuvos kaime vykstant esminiams pokyčiams, šalia tradicinio žemės ūkio vis svarbesni tampa ir kiti verslai bei paslaugos. Naujosios Vyriausybės programoje nurodyta, kad prioritetas bus teikiamas vidutinio šeimos verslo plėtrai. Žuvininkystės specialistų nuomone, šiuo atžvilgiu gali būti perspektyvi nauja akvakultūros kryptis – žuvų auginimas kontroliuojamose sąlygose (industrinė akvakultūra).
Lietuvos ūkininkai ir žvejai turi nedaug galimybių savo žemėse įsirengti naujus tvenkinius ir juo labiau ekonomiškai efektyviai juose auginti žuvis, tačiau jau yra ir kitų galimybių. Ūkininkas iš Tauragės rajono Antanas Rutkauskas, ne vienerius metus auginęs kiaules, nusprendė šio verslo atsisakyti, o kiaulides panaudoti kitiems tikslams. Sugalvojęs jose įrengti žuvų auginimo fermą, ūkininkas susidomėjo uždarosiomis recirkuliacinėmis žuvų auginimo sistemomis. Jų dėka, palyginti nedidelėse patalpose, ištisus metus galima auginti daug įvairių rūšių žuvų. Pasak naują verslą pradėjusio A. Rutkausko, kituose šalies rajonuose taip pat yra nemažai ūkininkų, kurie norėtų plėtoti tokį verslą.
Tačiau žuvininkystės specialistai ragino būti atsargesniems ir viską kruopščiai apskaičiuoti. „Pirmiausia reikia apsiginkluoti mokslu ir naujausiomis technologijomis bei žiniomis. Turi būti sukurta ekonomiškai gyvybinga, kiekvienai konkrečiai žuvų rūšiai skirta technologinė įranga, pritaikyta eksploatuoti ūkininkų ūkiuose, taip pat parengtos instrukcijos, garantuojančios sėkmingą tos įrangos darbą. Be to, būtina parengti ūkininkų mokymo programas ir organizuoti mokymus. ES žuvininkystės fondas skiria lėšų bandomiesiems projektams, mokslininkai, jūs pirmieji vykdykit eksperimentus, pagrįskite juos ekonomiškai. Reikia viską kruopščiai apgalvoti - negalime ūkininkų vesti į bankrotus“, – kaip sumažinti riziką patarė A. Rusakevičius.
Pirmenybė bus teikiama mokslui
Susitikimo dalyviai neabejojo, kad vidaus žuvininkystės problemas būtina nedelsiant spręsti. „Vidaus vandenys yra valstybės turtas. Ežerai, kaip ir žemė, turi būti panaudota žmonių labui. O Žemės ūkio ministerijai svarbi tiek verslinė, tiek mėgėjiška žuvininkystė. Reikia sudaryti bendrą darbo grupę, kuri parengtų siūlymus Vyriausybei, kad pagaliau būtų apsispręsta. Tik padarę šį darbą, galėsime eiti toliau“, - apibendrino žemės ūkio viceministras Aušrys Macijauskas, pabrėždamas, kad ŽŪM vadovybė pasiruošusi palaikyti mokslą, nors iki šiol labiau buvo akcentuojama ūkinė veikla.