Nors kelionė iš Sibiro truko kelias dienas, o į Vilnių iš Maskvos traukiniu parbildėjo tik ankstų trečiadienio rytą, muzikantai užvakar studijoje jau brązgino gitaromis. „Tris savaites negrojau“, – gitaristas Olegas šypsodamasis stebėjosi, kad pirštai tarsi sustingę.

Aplankė giminaičius. Į Pietų Sibire esančią ir Rusijai priklausančią Chakasijos respubliką muzikantai aplankyti ten gyvenančių giminaičių išsiruošė balandžio viduryje. Olegas – su širdies drauge Gintare Skvarčiūte, Maksas – su mama Tamara. (Jei nežinojote – Olegas ir Maksas yra pusbroliai – aut. past.)

Įspūdžių iš kelionės parsivežė daug – juk paskutinįsyk abu ten viešėjo prieš... 17 metų.

Kelionė į tolimąjį Abakaną, kur buvo filmuojama realybės dokumentika „Baimės faktorius“, truko apie tris paras. Pirmiausia ketvertukas iš Vilniaus traukiniu vyko iki Maskvos, iš ten lėktuvu skrido iki Tomsko. Iš ten į Abakaną vėl važiavo traukiniu.

Muzikantų senelis Aleksandras Nagornis gyvena nelabai toli nuo Abakano esančiame miestelyje Čeriomuškų. Ten pat ir dėdė Viktoras – Makso mamos ir Olego tėčio brolis.

Žingsnis iki nelaimės

Tiek keliaujant į Sibirą, tiek atgal Olegas su Maksu neišvengė nuotykių. Jurgos miestelyje kompanija turėjo persėsti į traukinį, kuris turėjo nuvežti į Abakaną. Bet niekas nepasakė, kuriais bėgiais tas traukinys turėtų važiuoti. „Pamačiau, kad žmonės eina penktų bėgių link, ėmiau bėgti, ir dar mamą paraginau. O Olegas su Gintare tuo metu fotografavosi“, – pasakojo Maksas.

„Pamatėme didžiuliu greičiu lekiantį traukinį, pamanėme, kad mūsų, ir leidomės bėgti. Jis ten net nestojo, mes pralėkėme jam prieš nosį, vos nesuvažinėjo“, – dabar nuotykį su šypsena prisimena Olegas.

Nedaug trūko, kad šis nuotykis būtų baigęsis milicijos areštinėje! „Tik sustojome, dar širdis daužosi, iš karto prisistato du milicininkai:„Vy och....(keiksmažodis). Nu ka proidiomsia s nami!“ („Jūs išprotėjote? Eime su mumis“ – liet.)“, – tęsė pasakojimą Olegas. Laimė, Rusijos milicininkai mažai kuo skiriasi nuo mūsiškių policininkų – 200 rublių (maždaug 20 litų) paėmė ir problemų neliko.

Apvogė Maskvoje

Kur kas daugiau pinigų Maksui atsiėjo nuotykis, patirtas grįžtant į Lietuvą. Maskvos metro ilgapirščiai iš dainininko rankinės pavogė piniginę su maždaug 200 dolerių ir banko kortelėmis.

Tačiau buvo ir malonių kelionės įspūdžių. „Reikėtų pradėti nuo to, kad klimatas ten visiškai kitoks. Ten juk taiga – temperatūra šiuo metu svyruoja nuo -5 iki +20. Iš Tomsko vakar (antradienį – aut. past.) vos pakilome – siautė baisi pūga“, – L.T. pasakojo Olegas.

„O prieš savaitę ten dar vaikštinėjome apsirengę marškinėliais“, – prisiminė Maksas.

Nuo Abakano iki Tomsko – apie tūkstantį kilometrų. Sibiriečiams tai – juokingas atstumas. „Čia kelių nėra – tik kryptys“, – taip atvykėliams sako vietiniai.

Paminklai Leninui

Olegas su Maksu ir jų moteriškoji palyda dar apsilankė Abakane ir Sajanogorske. Įspūdį jiems padarė Šušenskojės kaimas – ten gyveno ištremtas Leninas, čia yra ir jam skirtas muziejus. „Būdami Sibire iš gidės sužinojome, kad Leninas buvo labai geras žmogus. Ten iki šiol Leninas garbinamas, pilna jam pastatytų paminklų“, – juokėsi Olegas.

Atvykėliai džiaugėsi turėję galimybę pavaikščioti po mišką. Olegas iš ten ant drabužių parsinešė erkių – laimė, nė viena neįsisiurbė. „Dar Olegas labai norėjo išsimaudyti Jenisejuje, tik nerado kaip prieiti“, – pasakojo Maksas. Beje, pačiam „Biplan“ lyderiui gamtoje teko patirti traumą – šokdamas nuo kalnelio pataikė ant stambios stiklo šukės ir persipjovė kojos padą.

„Biplanai“ giminaičiams vežė lauktuvių – lietuviškos naminės duonos, saldainių, midaus, suktinio.

Senelis muzikantams padovanojo paltus – Maksui odinį, Olegui – medžiaginį. Iš Sibiro muzikantai parsivežė marmuro gabalėlių. Vienas smagiausių kelionės atradimų yra tai, kad jųdviejų pusbrolis – taip pat muzikantas. Krasnojarske jis vienoje grupėje muša būgnus.