Į Izraelį grįžta ketvirtą kartą
Kaip Delfi pasakojo E. Mildažytė, apie kelionę į Izraelį svajota nuo pat pandemijos pradžios. Tąkart su draugais ir dukromis nepavyko išvykti. Visgi šios minties moteris neapleido ir į kelionę išvyko šiais metais.
„Kadangi Saulius dirbo ir buvo jo gimtadienis, pagalvojau, kodėl nepadovanojus jam Izraelio? Viena vertus čia buvo gimtadienio dovana, kita vertus galimybė atnaujinti savo žinias“, – kalbėjo ji.
Iš tiesų šalyje laidų vedėja lankėsi jau keturis kartus ir kiekvienas jų paliko neišdildomą įspūdį. Ji pabrėžė, kad Izraelis dinamiškas, tad čia tikrai yra ką pamatyti.
„Jame yra daug paveldų, archeologinių objektų, religinių motyvų. Čia įleidę gilias šaknis krikščionys, judėjai, musulmonai. Tai vieniems ši vieta šventumo atžvilgiu pirmoje vietoje, kitiems antroje. Yra ir Kristaus kapo bažnyčia, kur viskas susiję su krikšto istorija“, – Delfi pasakojo E. Mildažytė.
Prisiminusi pirmąją kelionę į Izraelį, kuri įvyko prieš 28 metus, laidų vedėja tikino, kad šalis atrodė visiškai kitaip. O bėgant metams ir aplankant po skirtingas šalies vietas, buvo galima įžvelgti ir po naują statybų aikštelę.
„Šios kelionės metu didžiąją laiko dalį praleidome Tel Avive. Jis nepaprastai vystosi, labai greitai auga. Prieš septynerius metus galėjai pasakyti, kad esi ne Izraelyje, o Arabų Emyratuose, nes kai kur vien tik didžiulės ir modernios statybų aikštelės. Labai greitai statosi, kyla“, – pasakojo ji.
Žinoma laidų vedėja atkreipė dėmesį, kad pagrindiniuose šalies miestuose – Tel Avive ir Jeruzalėje – nepaprastai švaru. O tam, anot jos, yra labai paprasta priežastis.
„Kadangi Izraelis yra kariaujanti šalis, visos šiukšlių dėžės yra skaidrios. Jei ką nors palieki gatvėje, pavyzdžiui, lagaminą, atvažiuoja ir susprogdina. Ten šiukšlių niekas nemala ir nepalieka, nes gali iškart susilaukti policijos dėmesio“, – tikino E. Mildažytė.
Dėl iškilusio pavojaus teko bėgti į slėptuvę
Pasiteiravus, ar daug turistų, laidų vedėja sakė to nepajutusi: „Tie, kurie ne individualiai važiuoja, gauna geresnes sąlygas. Bet šiuo atveju mes su tuo nesusidūrėme, puikiausiai susitvarkėme patys.“
Tiesa, apsilankiusi viename muziejuje, Edita su Sauliumi turėjo greitai susirasti artimiausią slėptuvę, mat į dangų buvo paleista apie 800 raketų.
„Kai mes lankėmės mieste, ten vyko apšaudymai. Tel Avive matėm, kaip jos skrenda ir jas numuša. O būnant muziejuje mus nuvarė į laiptinę, vėliau įkišo į slėptuvę. Manau, kad ne dėl to turistus varo, o dėl to, kad numušus raketą nukris nuolaužos, galinčios sužaloti“, – pasakojo ji.
E. Mildažytė neslėpė nuostabos, kad esant tokiai situacijai nepavyko rasti lietuviškai informacijos apie tai, kas vyksta.
„Tai nebuvo kažkas ryškaus. Tai jiems įprasta kasdienybė. Tik tiek, kad kai įsijungi televizorių ir specialiai ieškai informacijos, viską randi žydų kalba. Jie patys visą laiką apie tai kalbėjo, bet pas mus lietuviškai nieko neradau“, – pastebėjimu dalijosi laidų vedėja.
Delfi paklausus, ar šis nutikimas nesukėlė baimės, moteris tvirtai atsakė, kad ne. Ji pasitiki šalies apsaugos sistemomis, o priekaištų važiuojant niekada neturi, mat šalis kariauja nuolat.
„Mes gana aiškiai žinojome, kur važiuojame. Ji kariauja nuo tada, kai tik išsikovojo nepriklausomybę. Niekas jiems nedavė jokio atokvėpio“, – sakė ji.
Namo parsivežė ypatingą suvenyrą
Kita kelionės dalis E. Mildažytei priminė tikrąją Izraelio patirtį. Kaip ji pasakojo Delfi, jie papuolė ant gero oro, paragavo skanų maistą, išvydo nuostabiai besivystantį miestą. Negana to, pirmą kartą išbandė ir traukinį, kuris, panašu, laidų vedėjai tapo įspūdingiausia kelionės detale.
„Į Jeruzalę mes visada važiuodavome autobusais ir tas traukinys nelabai buvo pastatytas iš Tel Avivo. Tai likau sužavėta, nes tie bėgiai padaryti labai giliai po žeme ir reikia kilti kokias septynias minutes į viršų. Ir įdomiausia, kad šalia visų kitų dalykų mes radome užrašą lietuvių kalba „Sveiki atvykę“, – pasakojo moteris.
Kartu su Sauliumi jie vyko aplankyti ir seniai matytų draugų, tarp kurių buvo ir žinomas skulptorius Dovydas Zundelovičius. Visgi su visais susitikti nepavyko, nes norėjosi sutelkti visą dėmesį į poilsį.
„Mes nenorėjome labai daug susitikimų, nors ir pamatėme kelis pažįstamus. Labiau norėjome tiesiog pasivaikščioti, apžiūrėti vietas, grožėtis, matyti, kaip vystosi miestai“, – Delfi sakė ji.
Vaikščiodama po miestą E. Mildažytė išvydo ant kiekvieno kampo stūksantį turgų, pro kurį nors ir norėjosi praeiti, tekdavo užsukti, nes ji buvo pasižadėjusi atvežti suvenyrų vaikams ir anūkams. Tiesa, ir sau susirado antikvarinę lėlytę.
Apsilankiusi turguje laidų vedėja pastebėjo, kad jis slepia ne tik įvairius daiktus, bet ir padeda prieiti prie kokio nors svarbaus objekto. O kartą, kai teko anksti keltis, Edita juokėsi neradusi, kur reikėjo eiti, nes per uždarytą turgavietę nepavyko susiorientuoti.
„Prieš septynerius metus, kai reikėjo anksti ryte būti bažnyčioje, pasiklydau. Anksčiau orientavausi pagal turgavietes, arabų, graikų, sirų pardavėjus, o dabar žiūriu, kad viskas uždaryta ir nežinau, kaip nueiti“, – prisiminusi juokėsi laidų vedėja.
Pasiteiravus, ar į Izraelį grįš ir penktą kartą, E. Mildažytė sakė, kad šiam kartui užteks, norisi pamatyti ir kitas pasaulio šalis: „Nors Izraelyje nėra lengva gyventi, nėra pigu, jis turi savo specifinių bruožų, kurie kelia susižavėjimą.“
Daugiau akimirkų iš kelionės – galerijoje:
