„Visada buvau sau griežta: ne taip kojas sustačiau, ne tuos batelius užsidėjau. Per mažai gera, per mažai graži. Po kiekvieno viešo pasirodymo sakydavau – Indre, galėjai geriau. Tą dieną, kai sužinojau, kad sergu vėžiu, pro akis prabėgo visas gyvenimas. Absoliučiai viskas, kas iki tol rodėsi reikšminga, įgavo kitą arba visai neteko prasmės. Ugnis, kuria degiau, staiga prigeso. Ir aš sustojau. Besotė – sau pasakiau. Iš tiesų, šiandien man didžiausia šventė – kasryt nubusti mylimo vyro glėby. Ir svajoti, kad kažkuriai saulei pakilus aš ir vėl būsiu sveika“, – rašė Indrė.
Dar vakar, trečiadienį Indrė sakė, kad yra lovos režime – jai ką tik buvo atlikta operacija.
„Esu po dar vienos operacijos. Man į petį įsiuvo Porto kateterį, kurį savo kūne turėsiu viso gydymo metu. Galvojau, pati operacija bus greitesnė ir paprastesnė. Tačiau truko net 1 valandą. Šiandien, kaip ir vakar, visą dieną lovos režimas, – rašė Indrė. – Šiuo metu laukiame galutinio tyrimų atsakymo, kuris, panašu, krypsta geresne linkme.“
Vos prieš vieną dieną Indrė pranešė, kad jai bus pradėta taikyti chemoterapija.
„Nuo pat ankstaus ryto vežė mane į operacinę, šiandien darė pakartotinę biospiją, ėmė medžiagą iš to darinio, kuri yra pas mane tarpuplautyje. Iš tos medžiagos, kurią buvo paėmę pirmosios biopsijos metu, neužtenka iki galo ištirti, kokia tai yra limfomos rūšis. Kai sužinosim galutinį atsakymą, žinosim daugiau rizikų ir koks konkretesnis gydymas bus taikomas toliau. Dabar atsikėliau po narkozės, dar truputį sukasi galva, – kalbėjo Indrė. – Šiandien pagal planą turėtų būti pradėtas gydymas. Dar nežinau tiksliai, šiandien ar rytoj, bus pradėta pirmoji chemoterapija. Nežinau, kaip jausiuosi ir kaip mano organizmas viską perneš. O nuotaikos kažkaip visai geros, akimirkai atrodė, kad net pasimirštu.“
O dar savaitgalį Indrė pasakojo, kada ir kodėl nusprendė kreiptis į gydytojus.
„Kiek mums žinoma, limfoma neturi jokių konkrečių simptomų, pagal ką būtų galima teigti, kad tai yra būtent tokia liga. Tai galiu papasakoti iš savo pusės, kaip jaučiausi. Prieš gerą pusmetį pastebėjau labai stiprius širdies dieglius, kurie pasikartodavo kartą į mėnesį. O paskutiniu metu atsirado kosulys – iš pradžių lengvas, paskui jis vis stiprėjo. Prasidėjo kosulio priepuoliai, kurie tęsdavosi 10-15 minučių. Kosulys buvo labai varginantis, jausdavausi nusilpusi. Tada prasidėjo dusulys – kalbant, bendraujant, po minutės jau imdavau dusti. Atsirado bendras silpnumas, visiškas nuotaikos nebuvimas, nieko nebenorėjau daryti, niekur eiti. Realiai, kur ėjau paskutiniu metu – tai visur sukandusi dantis. Noriu pridurti, kad bendras kraujo tyrimas, kurį per pastaruosius metus dariausi ne kartą, nepadėjo atpažinti šios ligos, – kalbėjo Indrė. – Kai mano būklė pasidarė jau tikrai prasta ir kosulys varė iš proto, prasidėjo stiprus dusinimas, apsilankiau pas gydytoją. Padarėme plaučių nuotrauką, pagal ją įtarė išsiplėtusią širdies aortą. Siuntė pasidaryti kompiuterinę tamografiją. Gavusi atsakymus pamačiau, kad širdies aortoje pakitimų nėra, tačiau tarpuplautyje matosi auglys. Gali būti, kad navikas pas mane jau yra seniai. Gyvenau savo įprastą gyvenimą, kaip ir visada, nieko neįtardama. Jį aptikom, pastebėjom tik ligai stipriai progresavus ir išplitus.“
