- Mūsų funkcijos praplėstos, nes užsiimame ne tik moterų ir vyrų lygybe, bet žmogaus diskriminavimo problemomis dėl amžiaus, tautybės, lytinės orientacijos, religijos, negalios.
Juodkrantės istorijoje ažiotažą sukėlė ne sprendimas, bet jo interpretavimas. Jį priėmėme vadovaudamiesi įstatymu. Kuratorė laisvai interpretavo įstatymus ir dalį fotografijų pasiūlė išimti ir pakeisti pavadinimą.
Arši diskusija kilo aršiai sureagavus Katalikų bažnyčiai per aukščiausiąjį asmenį, todėl atsirado visuomenės grupės, kurios pritarė kuratorės sprendimui. Tai turėtų būti dar vienas visuomenės lūžis ir suvokimas, kad privalome kalbėti ir matyti ne tik malonius dalykus, - pati pokalbį pradėjo A.Burneikienė.
- Nemanote, kad savo sprendimu šį kartą perlenkėte lazdą ir padarėte klaidą?
- Gavau ir tokių pastabų, - linkteli galva. - Tačiau priėmėme švelniausią sprendimą. Jei pradėsime laviruoti, tuomet tarnyba praras žmonių pasitikėjimą.
- Jūsų sprendimą ir interneto komentaruose iš 100 palaiko 2-3 žmonės, o juo Lietuvoje naudojasi didžioji dalis jaunesnio ar vidutinio, bet ne senyvo amžiaus žmonių, kuriems galėtume prikaišioti liberalizmo trūkumą.
- Tie, kurie mus palaiko, manau, nesivelia į komentarus.
- Kodėl Jūs taip interpretuojate?
- Interpretuoju. Komentarų neskaitau, nenoriu, kad mano darbas remtųsi emocijomis. Esu pakankamai jautrus žmogus. Mūsų visuomenė baugšti. Pavyzdžiui, smurtas šeimoje buvo tabu. Apklauskite šimtą žmonių ir niekas neprisipažins, kad smurtas egzistuoja jo šeimoje.
- Grįžkime prie Juodkrantės istorijos. Kodėl manote, kad apsikabinusių pusnuogių vyrų nuotraukos nepažeidžia kitaip mąstančių žmonių bei vaikų teisių?
- Tai nėra kišimasis į šeimos gyvenimą. Nereikia plakti tų dalykų į vieną. Kas nenorėjo, galėjo neiti į tą parodą. Neleisti vaikų - šeimos reikalas. Aš negaliu teigti, kad homoseksualizmas normalu ar nenormalu. Tačiau jei balsavome už Europos Sąjungą, priėmėme įpareigojimus, reikia juos vykdyti, o ne žagsėti.
- Tačiau dauguma mano, kad tai - ne menas, o homoseksualizmo propagavimas.
- Propaganda - ne mūsų sritis. Nemanau, kad meno kūriniai yra propaganda. Ką tuomet kalbėti apie tautodailininką, kuris daro meno dirbinius ir atvirai vaizduoja lytinį aktą, - šypsosi.
- Lietuvoje homoseksualių žmonių santuoka neįteisinta.
- Bet homoseksualūs santykiai nėra uždrausti. Ten buvo tik homoseksualių žmonių nuotraukos. Ką aš matau kaip moteris? Nenoriu leistis provokuojama. Taip, aš mama, turiu sūnų ir dukrą. Gal kartais man nepatinka ir galvoju, kad žmonės neturi ką veikti, bet turiu savo pareigas.
- Jūs aptarinėjote šį įvykį šeimoje. Girdėjau, kad šeima nepritarė Jūsų sprendimui.
- Aptarinėjome, bet nesakysiu savo šeimos nuostatos. Jaunimo nuostatos nėra tokios radikalios. Daugumos jaunų žmonių nuomone, tegul jie gyvena kaip nori, bet nelenda į mano asmeninę aplinką.
- Aplink mane tegul ir tvanas, svarbu, kad man gerai? Tai abejingumas, kuris veda į susvetimėjimą, ką pastebime Vakarų Europoje, ypač JAV.
- Kas įvertins, kas yra normalu, o kas ne? Yra atskiros žinybos, kurios privalo įvertinti. Internete vaikai gali rasti pornografijos, “Kuprotas kalnas”, kuriame yra drastiškesnių scenų, demonstruojamas. Bet tai Holivudas, “Oskarai”, ir niekas neprotestuoja.
- Turime lygiuotis į “Kuprotą kalną”, “Oskarus”, Amerikos gyvenimo būdą?
- Aš konstatuoju faktą. Ten vaikams tik rekomenduojama eiti su tėvais. Girdėjau daugelio, netgi solidžių verslininkų, nusiskundimų.
- Ar dabar homoseksualai ne per daug dejuoja, kad juos visi skriaudžia, tuo siekdami didesnės finansinės paramos ir galimybės propaguoti homoseksualius santykius?
- Labai lengva niekinti, kol nesusidūrei su šia problema. Tačiau slapstydamiesi padarome žalos ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Kad ir tuokdamiesi dėl akių. Pamenate, kai sakydavo, jog Tarybų Sąjungoje sekso nėra.
- Dar dėl “Kuproto kalno”. Daugelyje pasaulio šalių, kad ir Australijoje, kurios mes negalime laikyti nedemokratiška valstybe, aktoriai ir filmas sulaukė daug protestų.
- Kaubojiškose valstybėse - taip. Bet aš nestudijavau “Oskarų” įteikimo... Priminsiu: teisės susijusios su pareigomis. Teisė spręsti atsirado dėl pareigos. Iš įstatymo, kurį priėmė tos pačios tautos išrinktieji.
- Tuomet galima teigti, kad lygių galimybių kontrolierė yra tik politikų marionetė?
- Esu įstatymų vykdytoja. Marionete būčiau, jei lankstyčiausi, kas vienam patinka, o kas - ne.
- Kartais būgštaujama, kad lygių galimybių kontrolė gali suvienodinti moterį ir vyrą.
- Tarnyboje dirba 10 įvairaus amžiaus žmonių, yra keturi vyrai. Ne, homoseksualo nėra, konkurso nelaimėjo. Turime teisininkų, kitų specialistų ir sprendimą priimame ne iš lubų, o vadovaudamiesi įstatymais.
- Garsi Holivudo aktorė Sharon Stone prisipažino, kad per metus, kai ji gyveno Los Andžele, nė vienas vyras jai nepristūmė kėdės, nepraleido pro duris, nes bijojo pažeisti moters teisės. Europoje vyrai galantiškesni ir šiltesni. Vyrai ir moterys nesuvienodės?
- Tai priklauso nuo šeimos santykių. Nepykstu, jei vyras mane praleidžia pro duris, padeda nešti sunkų krepšį, pristumia kėdę. Tačiau jei vyras praeis pirmas, aš nerėksiu, kad jis nevėkšla. Žmogus turi teisę išreikšti nepasitenkinimą. Neturėtume kalbėti apie moterų suvyriškėjimą, vyrų sumoteriškėjimą. Turime kalbėti apie lygias galimybes.
Dabar turėsime darbo vaikų darželiuose, nes kelios auklėtojos pareiškė, kad savo grupėse vyro auklėtojo neturės. Jos užsiminė apie tikimybę, kad vyras, jei nesugeba rasti kito darbo, gali būti pedofilas.
- Ar ne lygių galimybių kontrolė Skandinavijoje privedė iki to, kad kartais, mačiau savo akimis, moterį praleidęs pro duris, išgirsti, jog tu ją žemini, laikai silpnesne.
- Išvažinėjau pusę pasaulio, bet to nepastebėjau. Suomės, švedės išsikovojo savo vietą. Vyrai sako, kad jiems nepatinka, kai moterys kilnoja štangas. Dabar ši sporto šaka registruota. Tačiau kažkas gali pasakyti, kad nepatinka, kai vyrai šoka baletą. Mes negalime prisirišti prie žodžio “patinka” ar “nepatinka”.
- Kokia valstybė Jums yra lygių galimybių pavyzdys?
- Neturiu pavyzdžio, nors kalbama, kad Skandinavija pažengusi toliau į priekį.
- Švedai, suomiai pastaruoju metu dažnai tuokiasi su rytietėmis moterimis.
- Kol tos moterys nepabėga arba norvegai jų neišmeta? - juokiasi. - Kai vyrai užsikrečia tolerancijos ir demokratijos liga, atrodo, kad jie aršiau nei moterys kovoja dėl lygių galimybių.
Niuansas darbe: vyras skundėsi, kad jį engė vadovė moteris, nors to nėra. Mūsų tarnyboje nėra vietos emocijoms. Aš sau tik po kelerių metų darbo pripažinau, kad kelis kartus buvau diskriminuojama. Nors tuomet tai atrodė norma.
- Norma, kad moterys Artimuosiuose Rytuose nešioja čadras? Daugelis arabių nuoširdžiai sako, kad tai jų nežemina.
- Tai diskutuotinas klausimas. Norėdama patekti į mečetę Turkijoje nusiaviau batus ir susisupau į skarą. Dalyvavau konferencijose, kur moterys slepia veidus, matosi tik akys, tačiau pastebiu “Chanel” maišelį ir t.t.
- Baimindamiesi pažeisti lygias galimybes verslininkai skelbia, kad ieškomi krovėjai (krovėjos), apsaugos darbuotojai (darbuotojos). Jei man reikia krovėjo ar apsaugos darbuotojo?
- Įstatyme aš esu kontrolierius. Lietuvių kalbos komisija nusprendė pareigas rašyti vyriškąja gimine. Mes akcentuojame, kad nebūtų apribojamos teisės pretenduoti, atimtos galimybės laimėti.
- Jei ieškau tik vyro krovėjo, turiu apsimesti, kad ieškau ir krovėjos moters, nors jos į darbą nepriimsiu?
- Kas trukdo parašyti, jog už tokį ir tokį atlyginimą ieškomas krovėjas?
- Ar moteris gali kreiptis į Jus, nes neturi galimybės tapti kunige?
- Tokio skundo nepriimčiau, nes Bažnyčia reguliuoja savo kanonus, turi griežtą hierarchiją. Tai jų valia priimti tokį sprendimą, ar ne. Galiu mąstyti, tik filosofuoti.
- Buvo neįprastų skundų, kaip, pavyzdžiui, dėl daugiau uždirbančio salone “Tarp gėlių” juodaodžio husaro? Turbūt dabar baltaodžiai žalgiriečiai turėtų dejuoti, kad uždirba mažiau nei legionieriai?
- Arba kodėl krepšinio treneris savo komandą vadina šeima ar darbdavys sako, kad gyvename lyg viena šeima. Balandžio 20 dieną sukaks 7 metai, kai čia dirbu. Tačiau nuo pirmos dienos laikausi nuostatos, nesakyti, kuris skundas yra absurdiškiausias.
- Jūs asmeniškai turite daug tabu?
- (Atsidūsta.) Man labai nepatinka išdavystė, kurios neskirstau į dvasinę ar fizinę, ir veidmainystė.
- Tačiau kodėl nesilaikote pažado? Žadėjote, kad sulieknėjusi vėl lankysitės baseine.
- Labai noriu ir tam neišpešu laiko. Pasikalbu su buvusiais šuolininkais, bet... Taip, tai mano didelė nuodėmė. Aš galiu pažadėti nusipirkti gerą daiktą, bet jį nuperku dukrai arba sūnui.
- Kaip Jums labiau patiktų būti vadinamai: Lietuvos šuolių į vandenį čempione ar lygių galimybių kontroliere?
- Lietuvos čempione tapau 14 metų, tačiau tuomet buvau Pipinytė, nuo žurnalistų slėpdavausi moterų duše. Dabar priversta užsiauginti storą odą.
- Nekilo mintis susigrąžinti mergautinę pavardę?
- Ne. O kam?
- Jūsų namuose vis dar neoficialus zoologijos sodas? Šuo, katė, papūgėlės, vėžliukas...
- ... žuvytės. Tačiau vėžliuko nėra, nes naujasis šuo, vėl vilkšunis, su vėžliuku pasielgė netolerantiškai.
- Kodėl Jums nepatinka, kai vyras bučiuoja ranką? Kaip milijardierius Donaldas Trampas bijote, kad nepersiduotų bakterijos?
- Ir parlamente man pabučiuoja ranką, bet būna situacijų, kai to nenoriu, pavyzdžiui, kai dirbu sode.
- Žinau, kad asmeninį automobilį pasikeitėte į geresnį.
- Dabar turime 1999 metų BMW. Nupirkau vyrui prieš skrydį į Kiniją. Tuomet Azijoje nukrito keli lėktuvai. Apėmė bloga nuojauta ir ekspromtu nuvažiavome į automobilių aikštelę, patiko BMW, paėmėme paskolą banke ir nusipirkome.
- Jūs neapsidraudusi kaupiamuoju gyvybės draudimu?
- Ši paslauga įkyriai brukama, todėl atsisakiau. Tačiau gyvybę apsidraudžiu prieš kiekvieną skrydį.
- O baudos kelių policininkams dar nemokėjote?
- Praktiškai nevairuoju, nors pažymėjimą gavau 18 metų. Vis žadu, bet mane vežioja ir iš darbo pasiima vyras, - juokiasi. - Taip man geriau.
- Jūs turite keistų baimių, kaip, pavyzdžiui, paniškai drugelių bijanti ir itin aukštą intelekto koeficientą turinti aktorė Nikolė Kidman?
- Man labai nemalonūs vorai. Nežinau, ką pasakytų psichologai, bet labai bijau, ypač sodyboje, tamsos. Toks jausmas, kad kažkas mane pagriebs iš už nugaros. Ir žmogiškos baimės: dėl vyro, vaikų.
- Beje, kada paskutinį kartą vyras įteikė gėlių?
- Gėles jis dovanoja ir be progos. Sekmadienį nupirko narcizų, kurie man labai patiko. Pavasarį eidama pro močiutes negaliu nenusipirkti pakalnučių ar žibučių.
- Tirpstate nuo komplimentų, gražios rankinės, batelių ir juvelyrinių dirbinių?
- Komplimentai paglosto kiekvieną žmogų. Mėgstu ir pati nusipirkti, ir kad man kažką padovanotų. Tačiau dukrai - jau 18 metų, todėl daug mano daiktų patenka į jos spintą.
- Adrenalino Jums netrūksta?
- Darbe pradedu tikėti, kad egzistuoja energetiniai vampyrai, nes kartais jaučiuosi labai išsunkta ir net pradedu kryžiuoti rankas ir kojas, - A.Burneikienė sėdėjo sukryžiavusi kojas. Nusijuokė. - Kojas sukryžiavau, kad jūsų neapspardyčiau, nes ne taip suprasite. O po to turėsite kreiptis į mane dėl pažeistų teisių.
- O į ką dėl lygių galimybių pažeidimo kreiptumėtės Jūs?
- Jei rimtai - į teismą. Jei ne, paverkčiau ant peties vyrui ir sūnui. Verkiu nedažnai, bet esu jautri ir ašaros manyje yra labai arti. Mane gali sugraudinti ir filmas, ir gerumas.
- Svajojate apie anūkus. Atleiskite, kaip reaguotumėte, jei ateitų sūnus ar dukra ir pasakytų: mama, aš homoseksualus. Jums tai būtų smūgis?
- Galvodavau apie tokius niuansus. Kad ir kas būtų, savo vaikų neišsižadėčiau. Apie tai nenoriu šnekėti. Kiekvieną vakarą galvoju, kad neduok Dieve jie nepabandytų narkotikų, nepatektų į autoavariją...
- Ir paskutinysis klausimas. Kaip manote, kam moterys vartoja kosmetiką, dėvi trumpus sijonukus su skeltukais, vilki drabužius su dekoltė, seksualų apatinį trikotažą?
- Tikslo pasakyti negaliu, bet tai pakankamai skaudžiai muša per šeimos biudžetą. Reikia ir džinsų, ir sijonuko, ir... - juokiasi. - Galvojau, kad mergaitės išlaikymas kainuoja tris kartus daugiau, bet supratau, kad ir vyrukui reikia daug pinigų. Kokiu tikslu vyrai pradėjo segtis auskarus ir dažytis plaukus? Tai nėra tikslas.
